Žemaitiu kalba

Straipsnis ėš Vikipedėjės, encikluopedėjės žemaitėškā.
(Nokreipta ėš Žemaitiu ruoda)
Paršuoktė i: navėgacėjė, paėiška

Žemaitiu kalba prigol baltu kalbū gropē. Ano ruokounas aple 0,5 mln. žmuoniūm. Dėdliuojė dalės besėruokounontiu īr vakarū Lietovuo, kor īr Žemaitiu žemė. Žemaitėškā besėruokounontiu gal sotėktė dėdliūsiūs Lietovuos miestūs: Vėlniou, Kaune, Klaipieduo. Žemaitē gīven vėsam svietė, kor īr lietoviu, nes oficelē anodom neskėramė vėinė nu kėtū.

Nu 2010 metu bėrželė 30 isigaliuojė ISO 639-3 kuods "sgs" [1].

Kalba a tarmie?[taisītė]

Uofėcelē Lietovuos kalbėnėnku skaitoma īr lietoviu kalbuos tarmie. Bat platiau svietė nier bendra sotarėma a žemaitiu kalba īr kalba, a tarmie, kadongi šėtas sāvuokas īr nuognē artėmas.

Istuorėjė[taisītė]

Naujāsis rašta atgėmėms prasėdiejė, kumet isėkūrė Žemaitiu koltūras draugėjė.

Rašība[taisītė]

Ė ėlguojė

Žemaitiu kalba nauduo luotīnėška rašība. Žemaitiu rašība vartuo daugiau latvėška rašība nē lietovėška.

Žemaitėška abėcielė:
Pagrindėnis straipsnis aple abėcielė

A a [ā] Ā ā [ėlguojė ā] B b [bė] C c [cė] Č č [čė] D d [dė] E e [ē] Ē ē [ėlguojė ē]
Ė ė [ė̄] Ė̄ ė̄ [ėlguojė ė̄] F f [ėf] G g [gė, gie] H h [hā] I i [ī] Ī ī [ėlguojė ī] J j [jot]
K k [kā] L l [ėl] M m [ėm] N n [ėn] O o [ō] Ō ō [ėlguojė ō] P p [pė] R r [ėr]
S s [ės] Š š [ėš] T t [tė] U u [ū] Ū ū [ėlguojė ū] V v [vė] Z z [zė, zet] Ž ž [žė, žet].

Gramatika[taisītė]

Šėtamė straipsnie aprašītas šiaurės žemaitiu gramatikas īpatomā todie, ka šiaurės žemaitē šnek arkajėškiausē. Kėtas šnektas tor aukštaitėšku savībiu, katruos galiejė rastėis diel bendrėnės ruokondas vartuojėma.

Kėtas paskatas: nuors šiaurės žemaitē īr daugiau itakuotė koršiu ė anū kalba labiau nutuolos nu senuosės žemaitiu, katra bova žemaitiu gėntie nē pėitū žemaitiu (kėtė gal nesotėktė), bet nūdėinuo šiaurės žemaitiu īr labiau matuoma ė daugiau rēškas spaudintam žuodie. Ontra, skėrtoms tarp pėitū ė šiaurės nie tuoks jau dėdelis, daugiausē ou/ū, ėi/ī dvėbalsiūs, vikipedėjuo žemaitėškuo net patuogiau anon nauduotė, nes teknėškā ou so ėi pakeistė īr praktėškiau, nes nesėmaiša so kėtuom raidiem.

Pamatėnē skėrtomā kėtuos šnektuos tuokėi:

o>u ė>i

ė̄>ī

ou>ū ėi>ī

t'>č d'>dž

Pamatėnē skėrtomā nu bendrėnės kalbuos tuokėi:

o>u ė>i

ė̄>íe (tvėtapradė prīgaidė)

ou>uo ėi>ie

t'>č d'>dž

on, ō> an, un, ą


īr dėdlē daug skėrtomu katrėi žemaitiu ruokonduo beson paveldietė ėš labā senūm čiesu, todie anėi nasotamp so bendrėnės kalbuos normuoms. Tuos īpatībės tor būt ėšsauguotas mūsa žemaitėškuo kalbuo.

Kalbuos skaitlē[taisītė]

Īr trīs žemaitiu kalbuos skaitlē: vėinaskaita, daugėskaita ė dvėskaita. Dvėskaita bavēk ėšninkos bendrėnie lietoviu kalbuo. Trets asmou vēksmažuodie vėsėms skaitlėms sotampōs.

Vardažuodē[taisītė]

Žemaitiu kalbuo īr dėdlē kaituoma kāp ė bendrėnė lietoviu kalba, katruo kalbuos daliūm rīšē ėr sakėnė dalis īr rēškamas fleksėjuoms. Žemaitiu kalbuo īr dvė kėltė - muotrėškuojė ė vīrėškuojė. Niekatriuosės kėltėis reliktā īr mažne ėšninkėn nuorint bendrėnie kalbuo tabier kelės izoliuotas skvarmas, kap „šalta“, „gražu“ ė tep tuoliaus. Tuos skvaormas žemaitiu kalbuo ėšstomtas vīrėškūju, pavīzdiou vėituo „tai yra“ žemaitē saka „tas īr“. Kalba tor penkės daiktavardiu ė tris būdvardė lėnksnioutės. Daiktavardė lėnksnioutės skėras nu bendrėnės lietoviu kalbuos. Lėnksnēs kaituomas kalbuos dalis tor septīnis lėnksnius: nominatīva (vardėninks), genitīva (kėlmėninks), datīva (naudėninks), akuzatīva (galėninks), instrumentāli (inagėninks), lokatīva (vėitėninks), vokatīva (šauksmėninks).

Daiktavardė lėnksniavėms[taisītė]

Pėrmuojė lėnksnioutė[taisītė]

Pėrmuojė lėnksnioutė apėm vardažuodius katrėi bėngas galūnėms -s, mėnkštā so -s (kap veln's), -is, -īs.

VĖINASKAITA

L., kl. -s -s -'s -is -īs
V. kas? noms vīrs veln's medis arklīs
K. kuo? noma vīra velnė medė arklė
N. kam? nomou vīrou velniou mediou arkliou
G. kon? noma vīra velni medi arkli
In. kou? nomo vīro velnio medio arklio
Vt. kamė? nomė vīrė velnie medie arklie
Š. ē! nomė vīrė velni medi arklī

DVĖSKAITA

L., kl. -o -o -io -io -io
V. kas? nomo vīro velnio medio arklio
K. kuo? nomū vīru veln mediu arkl
N. kam? nomam vīram velnem medem arklem
G. kon? nomo vīro velnio medio arklio
In. kou? nomās vīrās velnēs medēs arklēs
Vt. kamė? nomūs vīrūs velniūs mediūs arkliūs
Š. ē! nomo vīro velnio medio arklio

DAUGĖSKAITA

L., kl.
V. kas? nomā vīrā velnē medē arklē
K. kuo? nomū vīru veln mediu arkl
N. kam? nomams vīrams velnems medems arklems
G. kon? nomus vīrus velnius medius arklius
In. kou? nomās vīrās velnēs medēs arklēs
Vt. kamė? nomūs vīrūs velniūs mediūs arkliūs
Š. ē! nomā vīrā velnē medē arklē
Ontruojė lėnksnioutė[taisītė]

Ontruojė lėnksnioutė bėngas vīrėškuosės ėr muotrėškuosės kėltėis galūnė -ė (kėtuos žemaitiu šnektuos -i), -ie, -a.

VĖINASKAITA

L., kl. -ie -a -a
V. kas? vėišnė varlie pīlė diedė rasa muorka
K. kuo? vėišnės varlies pīlės diedės rasuos muorkas
N. kam? vėišnē varlē pīlē diedē rasā muorkā
G. kon? vėišnė varlė pīlė diedė rasa muorka
In. kou? vėišni varli pīli diedi raso muorko
Vt. kamė? vėišniuo varlie pīlie diedie rasuo muorkuo
Š. uo! vėišnė varlė pīlė diedė rasa muorka

DVĖSKAITA

L., kl.
V. kas? vėišnė varlė pīlė diedė rasė muorkė
K. kuo? vėišniu varl pīliu diediu rasū muorku
N. kam? vėišniuom varliem pīliem diediem rasuom muorkuom
G. kon? vėišnė varlė pīlė diedė rasė muorkė
In. kou? vėišniuom varliem pīliem diediem rasuom muorkuom
Vt. kamė? vėišniuos varlies pīlies diedies rasuos muorkuos
Š. uo! vėišnė varlė pīlė diedė rasė muorkė

DAUGĖSKAITA

L., kl. -ės -ės -ės -ės -as -as
V. kas? vėišnės varlės pīlės diedės rasas muorkas
K. kuo? vėišniu varl pīliu diediu rasū muorku
N. kam? vėišniuoms varliems pīliems diediems rasuoms muorkuoms
G. kon? vėišnės varlės pīlės diedės rasas muorkas
In. kou? vėišniuoms varliems pīliems diediems rasuoms muorkuoms
Vt. kamė? vėišniuos varlies pīlies diedies rasuos muorkuos
Š. uo! vėišnės varlės pīlės diedės rasas muorkas
Tretiuojė lėnksnioutė[taisītė]

Bėngas vīrėškuosės ėr muotrėškuosės kėltėis galūnė -ės.


VĖINASKAITA

L., kl. -ės -ės
V. kas? pėlės dontės
K. kuo? pėlėis dontėis
N. kam? pėlē dontiou
G. kon? pėli donti
In. kou? pėlėm dontėm
Vt. kamė? pėlie dontie
Š. ē! pėlėi dontėi

DVĖSKAITA

L., kl. -io
V. kas? pėlė dontio
K. kuo? pėl dontū
N. kam? pėlėm dontėm
G. kon? pėlė dontio
In. kou? pėlėms dontėms
Vt. kamė? pėlīs dontīs
Š. ē! pėlė dontio

DAUGĖSKAITA

L., kl. -is -is
V. kas? pėlis dontis
K. kuo? pėl dontū
N. kam? pėlėms dontėms
G. kon? pėlis dontis
In. kou? pėlėms dontėms
Vt. kamė? pėlīs dontīs
Š. ē! pėlis dontis
Ketvėrtuojė lėnksnioutė[taisītė]

Bėngas -os

VĖINASKAITA

L., kl. -os
V. kas? sūnos
K. kuo? sūnaus
N. kam? sūnou
G. kon? sūno
In. kou? sūno
Vt. kamė? sūnuo
Š. ē! sūnau

DVĖSKAITA

L., kl. -o
V. kas? sūno
K. kuo? sūnū
N. kam? sūnam
G. kon? sūno
In. kou? sūnās
Vt. kamė? sūnūs
Š. ē! sūno

DAUGĖSKAITA

L., kl.
V. kas? sūnā
K. kuo? sūnū
N. kam? sūnams
G. kon? sūnus
In. kou? sūnās
Vt. kamė? sūnūs
Š. ē! sūnā
Pėnktuojė lėnksnioutė[taisītė]

Īr apnīkusė senuobėnė kaitīma, bėngas -ou, -ie ėr kėtēp.


L., kl. -ou
V. kas? šou doktie
K. kuo? šonėis dokterėis
N. kam? šoniou (-ėi) dokterē
G. kon? šoni dokteri
In. kom? šonėm dokterėm
Vt. kamė? šonie dokterie
Š. uo! šonėi dokterėi

DAUGĖSKAITA

L., kl. -is -is
V. kas? šonis dokteris
K. kuo? šonū dokterū
N. kam? šonėms dokterėms
G. kon? šonis dokteris
In. kom? šonėms dokterėms
Vt. kamė? šonīs dokterīs
Š. uo! šonis dokteris

DVĖSKAITA

Ivardē. Ivardė lėnksniavėms[taisītė]

Ivardē īr asmenėnē (aš, to, ons, ana), songrōžėnē (savė(m)s), paruoduomė̄jė (tas, ta, tuoks, tuokė), pažīmamė̄jė (kėts, kėta, pats, patė), klausamė̄jė (katros, kelints).

Asmenėnė ivardė lėnksniavėms[taisītė]

DVĖSKAITA

L.kl. I asm, vīr.; I asm. muotr.; II asm, vīr.; II asm. muotr.; III asm, vīr.; III asm. muotr.;
V. kas? vedo ved(v)ė jodo jod(v)ė anodo anėd(v)ė
K. kuo? vedoms ved(v)ėms jodoms jod(v)ėms anodoms anėd(v)ėms
N. kamou? vedom ved(v)ėm jodom jod(v)ėm anodom anėd(v)ėm
G. kon? vedo ved(v)ė jodo jod(v)ė anodo anėd(v)ė
In. kou? vedom ved(v)ėm jodom jod(v)ėm anodom anėd(v)ėm
Š. uo! vedo ved(v)ė jodo jod(v)ė anodo anėd(v)ė

VĖINASKAITA

L. kl. I-s asmou II-os asmou III-s asm. vīr. III-s asm. muotr.
V. kas? to ons ana
K. kuo? monės tavės anuo anuos
N. kam? monėi tavėi anam anā
G. kon? monė(m) tavė(m) anou anou
In. kou? monėm tavėm anou anou
Vt. kamė? monie tavie anamė anuo

DAUGĖSKAITA

L. kl. I-s asmou II-os asmou III-s asm. vīr. III-s asm. muotr.
V. kas? mes jūs anėi anuos
K. kuo? mūsu, mūsa jūsu anūm anūm
N. kam? moms joms anėms anuoms
G. kon? momis jomis anous anas
In. kou? momis jomis anās anuom(i)s
Vt. kamė? momis(o) jomis(o) anous anuos
Songrōžėnė ivardė lėnksniavėms[taisītė]
L., kl. ivardis
V. kas? -
K. kuo? savė(m)s
N. kamou? savėi
G. kon? savėm
In. kou? savėm
Vt. kamė? savie
Vt.ēn.paš. lėnk kuo? savėmsp
Paruoduomė̄jė[taisītė]
Pažīmamė̄jė[taisītė]
Klausamė̄jė[taisītė]

Fuonetėka[taisītė]

Žemaitē kėrčioun kėtēp nē aukštaitē. Anėi atėtrauk kėrti bet kėrčiavėms vėstėik lėikt mobilos. Žemaitiu prė̄gaidės skėras no lietovėšku. Bendrėnės kalbuos rėistėnė prė̄gaidė pas žemaitius atėtink tvėrtapradė, kap latvē ėr danā žemaitē tor laužtėnė prė̄gaidė.

Vēksmažuodē[taisītė]

Žemaitē tor tėktās dvė vēksmažuodė asmenoutė. Vėsė vēksmažuodē tor esamōji, būtōji, būtōji dažnėni (lioub būsėmōji, lioub bėndratė) ėr būsėmōji laikus. Īr nousakas: tėisiuogėnė, lėipamuojė, taramuojė, bėndratės. Vēksmažuodis kaituoms asmenėms. Īr trīs vėinaskaitas ėr daugėskaitas asmenā.

Dalīvē[taisītė]

Žemaitē tor dėdlē labā tortinga dalīviu sistema kāp ė bendrėnė lietoviu kalba. Ta sistema skėrstuoma ī vēkamōjė ė navēkamōjė. Kāp ėr aukštaitē žemaitē tor padalīvius, posdalīvius, rēkamībės dalīvius, gerundėjus.

Dalīviu darība[taisītė]

ESAMĀSIS LAIKS; BŪTĀSIS LAIKS; BŪSĖMĀSIS LAIKS;
Asmenoutės I-uojė II-uojė I-uojė II-uojė I-uojė II-uojė
Vēkamuosės formas Biegontis, mīlontis (-ontė) Rašontis, skaitontis (-ontė) Biegėns, mīliejėns, biegosė, mīliejosė (-os) Rašėns, skaitėns, rašiosė, matiosė (-ios) Biegsontis, mīliesontis (-sontė) Rašīsontis, skaitīsontis (-īsontė)
Trompas formas biegons (-ous/-ōs), mīlons rašons, skaitons (-ous/-ōs) - - Biegsons, mīliesons (-ous/-ōs) Rašīsons, skaitīsons (-ous/-ōs)
Navēkamuosės formas Biegams, mīlams (-a) Rašuoms, skaituoms (-a) Biegts, mīliets (-a) Rašīts, skaitīts (-a) Biegsėms, mīliesėms (-a) Rašīsėms, skaitīsėms (-a)

Rēkamībės dalīviu darība[taisītė]

Rēkamībės dalīvē sodaruomė jongont prėisago -tėn- ėr galūnė. Pavīzdiou: tas šėins īr vežtėns (ton šėina rēkton vežtė).

Posdalīviu darība[taisītė]

Posdalīvē sodaruomė so prė̄sago -dam- ėr galūnė -is. Pavīzdiou: biegdamis, nešdamis... Kėtor jongama galūnė -as, būktās diel aukštaitiu puoveikė.

Posdalīvē nakaituomė lėnksnēs, tėktās kėltėms ėr skaitlēs.

Padalīviu darība[taisītė]

Padalīvē sodaruomė kap ėr dalīvē, tėktās nator galūniu. Miegstama prėjongtė prėišdielius ba, ta, na ėr anūm kombinacėjės (esont, besont, nesont, bamėigtont)...


Straipsnē aple žemaitiū kalbuos gramatėka īr čė.

Rašības pamatu aprašīms ožvės so gramatėniu fuormū pavīzdēs īr čė.

Žemaitėšku žuodiu žuodīnā[taisītė]

Žemaitiu ruokonduo īr daug žuodiu, katrėi īr išskėrtėnē ė dėdlē padailėn mūsa ruoda.

Žemaitiu - lietoviu žuodīns
Lietoviu - žemaitiu žuodīns

Pangrama[taisītė]

Galėmė sakėnē:

  • Cha, mona bluogė̄jė vākalē bazaunīdamė sogalvuojė tik kūlīnūs grōžto falšīvē pamačītė ciuocē.

Nūruodas[taisītė]

Aplė žemaitiu kalbuos tarmes, žemaitėška leksėka, rašības pamatus
Tromps žemaitėšks žuodīnielis
Nekatrėi liaudės kalbuos ė literatūras tekstu pavīzdē
Literatūras pavīzdē
Dā literatūras pavīzdē žemaitiu kalbo
Tekstu pavīzdē
Tekstu pavīzdē (Žemaitoka apsakīmā)
Nekatrėi folkluora tekstu pavīzdē
Dā folkluora tekstā
Nekatrėi liaudėis kalbuos pavīzdē (pasakuojėmā, ožrašītė žemaitėškā, ale lietovėškuom raidiem)
Elektruonėnis žornals "Meška" žemaitėškā
Elektruonėnis laikraštis "Samogitia" žemaitėškā
Bėndrėnės žemaitiu kalbuos idiejė Jorgė Ambruozijė Pabriežas raštūs