Dėdlīsės mars

Straipsnis ėš Vikipedėjės, encikluopedėjės žemaitėškā.
Abruozdielis vaizdounontės mara Vėlniou 1710 m.

Dėdlīsės mars - mars katrs ėšžodė dėdlē daug žmuoniu Žemaitėjuo, krūvuo ė vėsuo Lietovuo, Latvėjuo, Estėjuo, Prūsėjuo, Suomėjuo, Švedėjuo ė Lėnkėjuo Dėdliuos Šiaurės vainuos gadīnie. Mėslėnama, ka ton epėdemėjė bova šmuots mara panedemėjės ėšplėtosės nūg Centrėnės Azėjės lėgė pat Vėdoržemė jūras.

Aukas[taisītė | taisītė straipsnė wiki teksta]

Dėdliausės mėrosiu žmuoniu skaitlios bova terp 1709 ė 1711 m. Dėdlis skaitlios žmuoniu ėšmėrė Rītū Prūsėjuo, katruo ėšmėrė aple kuožnuos trets žmuogos, bova ė tēp, ka šmuotė suodu ėšmėrė zars vėsė, aba vėsė anū gīventuojē. Daugomė suodu aba miestaliu nū Rītū Prūsėjės lėgė pat Estėjės ėšmėrė nū 2/3 lėgė 3/4 vėsū žmuoniū. Bova tēp daug mėrosio nabašnīku, ka gīvė palėkė nabspiedava lāduot mėrosiu nabašnīku, lioub būt ka ė vėina kapa liuob goldītė dėdlė šmuota nabašnīku krūvuo.