Mažeikē

Mažeikē
Žmuoniū skaitlios	33 249 (1 sausė 2023, demograpėnis balansos)
Čiesa jousta	UTC+2
Geuograpėjė
Šalės	Lietova
Pluotībė	16.35 kvadratėnis kiluometros
Augštoms	81, 70
Ondenė telkėnē	Vėnta
Koordėnatės	56.3111°N 22.3361°E
Pašta kods	89001, 89016, 89021

Mažeikē (lietovėškā: Mažeikiai) - vėns ėš dėdliausiu miestu Žemaitėjuo, Telšiū apskrėtie, pri Vėntuos opės, 5 km i pėitos nu Latvėjės robežiaus; rajuona ė senionėjės cėntros. Miesta kert dvė gelžkėlė lėnėjė - Šiaulē-Lėipuojė ė atšaka i Rīga, īr do respoblėkėnės reikšmies kelio: Tauragie - Ventspėlis ė Šiaulē - Skouds.

2005 m. Mažeikiūs gīven 41389 gīvėntuojē.

**Gelžkėlė roužos**
Venta Mažeikē Laižuva Viekšniai

Šėtam straipsnie īr gausoms žemaitėškas rašības ė gramatėkas klaidū

Prašuom pataisītė klaidas ė paskum ėštrėntė šėta pranešėma

Istuorėjė

Mažeikiu vards pėrma karta pamėnavuots XIII om. - XIV om. šaltėniūs nuruoduoma, ka Lėvuonėjės kariuomenė pasėikė Mažeikas dvara. Musiet, ta Mažeikas žemė ė davė pradė Mažeikems. Arkeuoluogā tvėrtėn, ka Mažeikiu apīlinkies jau žmuonės givena IX-XI om. Lėg XVII om. Mažeikē rašītiniūs šaltiniūs nebepamėnavuotė, bet tas nieka ė nesaka, ka anū nebova. 1661 m. Vėikšniū seniūnėjės envenouriuo jau pamėnavuots nedėdlis Mažeikiu kaimielis, katramė bova tiktās posė valaka žemės ė 6 žmuonės. Mėslėjama, ka tuoks mažos giventuoju skaitlius galiejė būtė tudie, ka par 1655-1660 metu kara so Švedėjė Žemaitėjė neteka aple ketvėrtadalė vėsū sava giventuoju. Paskiau Mažeikiu krašta palietė ė 1708-1711 metu mars. 1728 metās tuos patiuos seniūnėjės envenouriou jau surašītas kėtas žmuoniū pavardės. Dā pu dešimtėis metu, 1738 m., jau pamėnavuota 12 giventuoju pavardiū. Rēk mėslėtė, ka nu tuo meta giventuoju skaitlius pu bėškė pradiejė dėdietė. 1775 m. bova 12, o 1789 m. - 13 kėimū, katrėi bova vadėnamė dūmās. XVIII om. Mažeikē priklausė Vėikšniū dvarou, katram toriejė doutė douklė ė dėrbtė kėtus darbus. 1821 m. Mažeikiūs bova 15 kėimū ė 130 gīvėntuoju, 1866 m. - 17 kėimū su 260 gīvėntuoju.

Mažeikē smarkē pradiejė pliestėis ė daugietė giventuoju, kumet 1869 m. bova pradiets tėistė gelžkelis ėš Vėlniaus i Lėipuojė par Mažeikius. 1871 m. ta gelžkelė lėnėjė atėdarīta, vuo Mažeikiūs pabūdavuota nedėdlė stuotės. Tujaus ėš Mažeikiu bova pradieta tėistė ė kėta lėnėjė - i Rīga. Tuos gelžkėlė šakuos atėdarīms ivīka 1873 m. Ka tuos nuognē svarbės gelžkėlė šakas pradiejė pėlnā funkciuonoutė, Mažeikiūs tumet pabūdavuojė mūrėnė gelžkelė stuotė, katra ėšlėka lėg nūdėinas. Čė pat bova atėdarīts pašts ė telegraps. Paskiau pri pat stuotėis bova ėšdalinta žemė, katruo isėkūrė verslininkā ė prekībininkā. Aple 1887 m. Mažeikiūs atėdarīta aptieka. Ėš vėsa 1893 m. jau bova 13 krautoviu ė 5 smoklės. Čė pat sosėskvarmava ė permuosės Mažeikiu gatvės - Stuotėis ė Didžiuojė, katruos 1895 pradietas grīstė kūlēs. 1899 m. Mažeikiu gelžkelė stuotės bova pavadinta Moravjuovo.

Smarkē ėšsėplietus prekībā, Mažeikiūs pradiejė apsėgīventė latvē, žīdā, rosā. Čė anėi pradiejė kortė sava kriautovės, malduos nomus. 1893 m. pradieta statītė rosu cerkvė, katra pašvėntinta 1894 m. lapkrėstė 25 dėina. Da pu keliū metu pradiejė veiktė žīdu sėnaguoga ė liuteruonu bažninčė. Pėrmuojė katalėku bažninčė pabudavuota ė pašvėntinta 1905 metās.

Mažeikiūs 1895 metās pabūdavuota ontriniu žaliavū īmuonė, aple 1897 m. pradiejė veiktė kavuos ė degtoku pabrikielē. 1902 metās bova plītinė, poudu dėrbtovės, moila, saldainiu, skarduos īmuonės. 1905 metās atėdarīts kningīns.

Neramus Mažeikiūs bova 1905-1907 metu čiesos. Pradiejė kėltė maištā, žmuonės pradiejė reikalautė, ka būtom sutrompents darba laiks krautoviu pardaviejams, bova kovuojama prīš cara prīspauda. Tou čieso carėnė Rosėjė i Mažeikius atsiuntė kazuokus, katrėi čė kratė ė moša žmuonės. 1906 m. pri Mažeikiu bova statuoms tėlts par Vėnta (opė), čė pradiejė streikoutė dėrbantė̄jė, katrėi reikalava padėdintė darba ožmuokestė.

1915 m. gegožės mien. vuokitiū armėjė ižėngė i Mažeikius. Netrokos ana ėš čė toriejė ėšsėkraustītė, nes miestielė ožiemė rosā. Pu gera mienesė vīkosiu kuovū vuokitiū kariuomenė viel isėtvėrtėna Mažeikiūs. Ana cerkvėnie muokīkluo irengė lėguonėnė, o tēp pat atėdare ė vuokėška pradiuos muokīkla, do kaliejėmo. 1915 metās Mažeikiūs pradiejė veiktė ė vuokėitiū kara lauka teismā. Ož nepaklosnoma bova sušaudīta 60 žmuoniū. Anū atmėnėmou bova pabūdavuots paminklos, vuo šalėp ēnontė gatvė pavadinta Konkėniū gatvė.

1919 metū pradiuo vokitiū armėjė pasėtraukė ėš Mažeikiu, vuo ožiemė Raudonuojė armėjė. Dā Mažeikiūs bova ožiemėn bermontėninkā, bet anėi grētā bova ėšvarītė. Paskelbus Nepriklausuomībė i Mažeikius ėš Seduos parsėkielė admėnėstracėjė, prasėdiejė atstatīma darbā, miestou vėituo Muravjuova sogrōžints Mažeikiu vards.

Mažeikiūs 1922 m. pradiejė veiktė lėguonėnė, katra tetoriejė tiktās 30 luovu. Daktara Vlada Borbas pastonguomės 1938 metās pastaīta naujė 100 luovu lėguonėnė, katruos bodīnks īr ėšlėkės lėg nūdėinas.

Religėnės bendroumėnės

Pati pėrmuoji religinė bendruomėnė Mažeikiūs, katra pabūdavuojė sava malduos nomūs, bova stačētikē. 1893 m. anėi pradiejė būdavuotė cerkvė, katra bova 1894 m. pašvėntinta. Ligė 1900 m. Mažeikiūs bova pabūdavuota tēpuogė žīdu sinaguoga. Tū gīventuojū bova nemažā: 1897 m. - 435 žīdā, 1903 m. 310 stačiatėkiu, api 40 sėntikiu. Api 1900 m. evangelikā tēpuogė bova atsėdarė sava laikėna bažninčė. 1909 m. vėituo laikėnuos pabūdavuojė naujė mūrėnė liuteruonu bažninčė. 2005 m. Mažeikiūs pabūdavuota ontruojė katalėku bažninčė - Šv.Prancėškaus Asīžietė.

Ėlga čiesa kalatėkėškas bažninčės Mažeikiūs nebova. Vėitas gīventuojē religėnius reikalus toriejė atlėktė Vėikšniūs, Tirkšliūs aba Leckavuo. Pažangiuojė vėsuomenė pradieje rēkalautė ka bažninčė būtom pabūdavuota tēpuogė Mažeikiūs. 1904 m. bova gauts lėidėms privatiamė nomė irėngtė ne bažninčė, vuo kuoplīčė. Mažeikiū bėndruomenė greitā tamė nomė padėdėna patalpas, vuo 1906 m. ė perbūdavuojė. Bova kalbama, ka vėituo kepīklas atsirada bažninčė. Tūjaus i Mažeikius bova paskėrts ė konėgs Prancėškos Meškauskis. 1906 m. spalė 8 dėina Mažeikiu bažninčė pašvėntinta.

Mažeikiu Šv.Prancėškaus Asīžiečė bažninčė, pabūdavuota 2005 m.
Liuteruonu bažninčė, pabūdavuota 1909 m.
Švėntuosės Dvasės cerkvė, past. 1894 m.

Mažeikiu muokīklas

Ka Mažeikē tapa svarbė gelžkeliu sosikėrtėma vėita, čė pradiejė apsigīventė ėš kėtū kraštū atvīkėlē, katrėj nežinuoje vėitas kalbuos i paprotiū. Anėms prireikė ne tik malduos nomū, vo i muokīklu. Jau 1896 m. Mažeikiūs pradiejė veiktė cerkvėnė muokīkla, katruo ėš pradiū bova api 60 muokiniū. Tuos muokīklas muokėnē mokėnuos gėiduotė religinės gėismės, bova diestuoma tėkība, skaitėms, rašīms, aritmėtika. Ta muokīkla Mažeikiūs išsėlaikė ligė 1915 metu. Tēpuogė 1903 m. Mažeikiū pradieje veiktė ė gelžkelė muokīkla, katruo bova mokėnami tik gelžkelietiu vakā.

1907 metās vėitas gīventuoje pradiejė valdžiuos rēkalautė, ka būtom atėdarīta ėr lietovėška muokīkla, katra pradiejė veiktė tėktās 1911 metās. Mažeikiūs tou meto bova nuognē aktīvi katalėkėška „Saulės“ švėitėma dragėjė, katrā vaduovavo ku tėk īsteigtuos parapėjės konėgs P. Meškauskis. Tuos draugėjės vėins ėš uždaviniū bova - atidarītė muokīkla. 1908 metās kap tėk ana ėr atidarė bibliuoteka vo tep pat ėr muokīkla. Pėrmasis „Saulės“ muokīkla muokītuos bova Aduoms Juodelė. 1910 m. ton muokīkla jau lonkė 120 muokiniū, dėrba do muokītuojē. Prasidiejus pėrmā svieta vainā, muokīkla bova oždarīta, bet 1915 metās apėnt pradiejė vēktė.

Be šiū muokīklū Mažeikiūs 1911 metās atidarīta prėvatė keturklasė prekības muokīkla, katra prigolė latvē L. Markevičienē. Muokīkluo bova muokėnama rosėška. 1914 m. tou muokīkluo muokėnas 217 muokėniū. Par Pėrma svieta vaina bova oždarīta.

Dabarčiou Mažeikiūs vēk šiuos muokīklas ėr kėtas švėitėma īstaigas:

ė da 9 luopšelē-daržielē.

Arkitektūra

Arkitekta Mīkuola Songailas soprojektouts ė 1937-1938 metās pabūdavuots modėrnos banka bodīnks
Šioulaikėnis bodīnks
Šioulaikėnis Vėlniaus banka bodīnks
Suovietėnė laikuotarpė gīvenamė nomā
Panuorama so bažninčiuom
Savėvaldībės kultūras cėntros
Mažeikiu muziejos
Mažeikiu televizėjes buokšts

Nūruodas

Vikitėka: Mažeikiai – Abruozdielē ė kėtė dāktā, katrėi prigol prī straipsnė.

Mažeikiu napta

Straipsnis Mažeikē īr paskelbts pavīzdėnio, tas reišk, ka ons īr pripažints vėino geriausiu žemaitėškas Vikipedėjės straipsniu. Jēgo veizėt, kāp pagerėntė straipsni nekenkont priš ta darītam darbou, vėsumet prašuom prisėdietė.