Varnē

Varnē
Žmuoniū skaitlios	854 (1 sausė 2023, demograpėnis balansos)
Čiesa jousta	UTC+2
Geuograpėjė
Prėgol pri	Telšiū rajuons
Šalės	Lietova
Augštoms	166
Koordėnatės	55.73°N 22.37°E
Pašta kods	LT-88050

Varnē (lietovėškā: Varnia) īr miests Telšiū rajuonė, ož 33 km i pėitus nu Telšiū. Seniūnėjės cėntros. Īr M. Valončė vėdorėnė muokīkla, pašts. Miesta plans radijalėnis. Īr istuorėjės, dailės ė arkitektūras pamėnklu - noms, katramė 1850-1864 m. gīvena vīskops Muotiejos Valončė, Šv. apaštuolū Petra ė Pauliaus bažninčė (seniausė Žemaitėjuo, pabūdavuota 1691 m.; bovosė katedra), medėnė Šv. Aleksandra bažnīčė (pabūdavuota 1804 m.), Žemaitiu vīskopīstės moziejos Varniū konėgū seminarėjės paluociūs.

Par miesta tek Varnelė, i pėitus nu miesta telkš Loksts. Varnē iēn i Varniū Regijuonėnė parka terituorėjė.

Istuorėjė

Miestielis iēn i senuobės žemaitiu gėntėis gīventas terituorėjės robežio. XIV o. dešėniajamė Varnelės krontė bova isėkūrusė Medėninku gīvenvėitė, 1314-1399 m. gīvenvėitė poulė krīžioutē (1320 m. mėnavuojamė kāp Medenike), 1389 m. žemaitē tuoj' vėituo krīžioutius somošė. XV o. dešėniajamė krontė isikūrė Varnē, katrūs 1416 m. pabūdavuota bažninčė, Vītauts Dėdlīsės ikūrė vīskopīstė. 1417 m. Medininkūs pabūdavuota katėdra, tās patēs metās gautas miesta teisės. 1417-1864 m. čė bova žemaitiu vīskopīstės cėntros. Nu XVI o. Medėninkā vadėname Varnēs. 1635 m. soteikta Megdeborga teisė. 1740-1864 m. čė bova Varniū konėgū seminarėjė. 1926-1931 m. miestė bova koncentracėjės stuovīkla. 1997 m. kuova 3 d. Prezidėnta dekreto patvėrtints miesta gerbs.

Varnē XVI omžiou

XVI o. Varnē palėka vėino ėš svarbiausiu lituanistėnes koltūras cėntrū, ne tėktās Žemaitėjuo, no ė LDK. Žemaitiu vīskops Merkelis Giedrātis (1576-1609) sėikė ivīkdītė galotėnė vėsū luomū kristijanizacėjė. Tam tėkslou Varniūs sobūrė švėisiausius poetus, i vīskopėjė kanauninkās pasėkvėitė ė lėšuom aprūpėna istuorika Motiejo Strėjkovki, Lietovuos valstībės savaranakėškoma šalėninka, parašiosi ė 1582 m. ėšspausdėnosi „Lėnkėjės, Lietovuos, Žemaitėjės ė vėsuos Rosėjės kruonika", ė Mėkaluoju Daukša - liotovėšku katalėšku raštū rengieja.

Varniūs parėngts M. Daukšuos pargoldīts J. Ledesmas katekėzmos - pėrmasis katalėku katekėzmos LDK. M. Daukša palėka pėrmoujo lėteratūrėnės lietoviu kalbas kūriejo, vuo 1599 m. ėšleista anuo lietovėška „Puostėlė" - XVI-XVII o. svarbiausio lietoviu koltūras istuorėjės nutėkėmo. Dėdli darba atlėka pargoldītuos, pasėrīžėns pargoldītė dėdžiolė fuormata 632 poslapiu kninga i lietoviu kalba. Vīskops m. Giedrātis - tuo darba ikviepies ė leidies.