Čilė

República de Chile
Čilės vieleva Čilės gerbs
Valstībėnis gimnos: Čilės gimnos
Valstībėnė kalba	ėspanu
Suostėnė	Santjags
Dėdliausis miests	Santjags
Valstībės vaduovā	Gabriel Boric Prėzidėntė
Pluots  - Ėš vėsa  - % ondėns	756 950 km² (37) 1,07%
Gīventuoju  - 2006 lėipa (progn.)  - Tonkoms	19 678 310 (62) 26 žm./km² (150)
BVP  - Ėš vėsa  - BVP gīvėntuojou	2022 (progn.) 352,664 mlrd. $ (45) 17 702 $ (55)
Valiota	Čilės pesos
Čiesa zuona  - Vasaras čiesos	UTC -4 -
Naprīgolnoms Paskelbt Prėpažint	Nu Ėspanėjės 1810 siejė 18 1818 vasarė 12
Interneta kuods	.cl
Šalėis tel. kuods	56

Atakama

Čilė aba Čilės Respoblėka (ispanėškā República de Chile) īr valstībė Pėitū Amerėkuo, pri Ramiuojo vuondenīna. Robėžiojas so Argentėna, Buolivėjė ėr Perū.

Akuonuomėka

Čilė remas naudīngu ėškasenu kasėmo ė anū eksporto. Čilė svietė pėrmaun palē vare kasėma. 15% žmuoniū dėrb žemės ūkie. Glabniausė žemės ūkē pruodoktā īr uobuolē, kriaušės, cėbolės, avėžas, šparagā, popeles. Žūvīnėnkīstė ė mėškū ūkis īr glabnas akuonuomėkas šakas. Šalės ėkspuortoun dėdlė šmuota žovėis.

Demuograpėjė

Dėlīsės šmuots žmuoniū īr emėgrantū ėš Euruopas palėkounės. Vėitėnē ėndienā sodara 3,2 % gīventuojū. Daugoms anū īr mapotē, katrie gīven gausuo Araukanėjės regėjuonė. Šiaurie īr aimaru, atakamėitiu, Velīku saluo gīven rapanojā, vuo pėitinies saluos da ėšlėkė keletė alakalofā. Čilie nauduonama ispanu kalba, katra īr vėinintelė uofėcēlė kalba valstībie.

Admėnėstracėnis soskėrstīms

Čilė īr soskėrstīta i penkiuolėka regėjuonu, katrūs žīm ruomienėšku skaitliom ė tor sava ožbadėnėmos. Suostėnės regėjuons skėras nū kėtū ė īr žīmėms raidiem „RM“ (Región Metropolitana).

Čilės penkioulėka regėjuonu.

Regėjuonu sārašos:

• XV Arėkas ėr Parėnakuotas regėjuons (Región de Arica y Parinacota; suostėnė: Arėka)
• I Tarapakas regėjuons (Región de Tarapacá; suostėnė: Ikikė)
• II Antuofagastas regėjuons (Región de Antofagasta; suostėnė: Antuofagasta)
• III Atakamas regėjuons (Región de Atacama; suostėnė: Kuopėjapa)
• IV Kokėmba regėjuons (Región de Coquimbo; suostėnė: La Serena)
• V Valparaėsa regėjuons (Región de Valparaíso; suostėnė: Valparaėsos)
• RM Santjaga metruopuolėnis regėjuons (Región Metropolitana de Santiago; suostėnė: Santjags)
• VI Ėšvadoutuoja Generuola Bernarda O'Hėgėnsa regėjuons (Región del Libertador General Bernardo O’Higgins; suostėnė: Rankagva)
• VII Maules regėjuons (Región del Maule; suostėnė: Talka)
• VIII Biuobiuo regėjuons (Región del Bío-Bío; suostėnė: Konsepsjuons)
• IX Araukanėjės regėjuons (Región de la Araucanía; suostėnė: Temuks)
• XIV Luos Rėuosuo regėjuons (Región de Los Ríos; suostėnė: Valdėvėjė)
• X Luos Laguosa regėjuons (Región de Los Lagos; suostėnė: Puerta Muonts)
• XI Aisena regėjuons (Región Aysen del General Carlos Ibáñez del Campo; suostėnė: Kuojhākė)
• XII Magelana ė Čėlės Antarktėdas regėjuons (Región de Magallanes y de la Antártica Chilena; suostėnė: Ponta Arenasos)

Antarktėda

Nūruodas

• ThisisChile.cl - Uofėcēlos tėnklopės aple Čile (onglu ė ėspanū kalbuom).