Argentėna

Argentėna, oficēlē vadėnama Argentėnas Respoblėka (ėsp. República Argentina) — ontra vagol dīdi valstībė Pėitou Amerėkuo ėr aštonta vagol dīdi vėsom svietė. Ana ėšsėdėstiosi terp Andu kalnū ėr Pėitū Atlonta vuondenīna. Suostėnė īr Buenas Airēs.

Argentėna robėžioujas so Brazilėjė, Paragvajom, Bolivėjė, Čile ėr Urugvajom. Ožėm 2 791 810 km² pluota. Teipuogi Argentėna pretendouna i Malvėnu salas, Pėitū Džuordžėje ėr Pėitū Sandvėčė salas, bė šėta da i 969 464 km² ožėmantė Antarktėdas dali – Argentėnas Antarktėda.

Istuorėjė[taisītė | taisītė straipsnė wiki teksta]

Argentėnas istuorėjė skėrstuoma i trės glabnas dalis: ligėkolumbėni čiesa, XVI o. prasėdiejosi kuolonėjėni čiesa ė nu XIX o. pradiuos prasėdiejosi valnas Argentėnas valstībės čiesa.

Prėišėstuorė ėr Ėnku ėmperėjė[taisītė | taisītė straipsnė wiki teksta]

Šiuo čiesu Argentėnā prėklausantios terėtuorėjės lėgė ėspanu kuolonėzacėjės bova palīgėnt mizernā apgīvendėntas. Midlėnama, kuo pėrmi žmounis čė pasiruodi aple 10 tūkst. metu pr. m. e., nuo nier tėkslē nustatīta ar apgīvendėnėms vīka par Šiauris Amerėka o par Polėnėzėje, kap teig' kai katrė tīrėnietuojā.

Pampuo gīvenosės gentīs – kverandžē, teuelčā lėgė ėspanu pasėruodīma bova klajuoklėškas ėr netoriejė juokės pažongesnės teknoluogėjės, tuo čieso šiaurės vakarūs gīvenosės gentīs nu ankstīvūjū vėdoromžiu ožsijiemėnėjė gīvolėninkīstė ėr ožvi arkitektūras srėtie bova nuognē pažangosės. XIII-XIV o. Ėnkā stėprē pasėstūmiejė i pėitus ėr aple 1450 m. apiemė dėdli Argentėnas šiaurės rītū šmuota. Daugoms šėta regijona gentiū pariemė kečioju ruokonda ėr ėnku teknuologėjė. Gvaranē ėr so anās sosėjė čirigvanē, Mbya ėr Chané gīvena da tuolielau i rītus Gran Čiake ėr Tarpopie.

Ėspanėjės kuolonėjė[taisītė | taisītė straipsnė wiki teksta]

Pirmakart regiona europėitē pasėikė Amerėga Vespočė keliuones čiesu 1502 m. Ėspanu jūrėninks Juan Díaz de Solís dabartėne Argentėna aplonkė 1516 m.

Dabartėnės Argentėnas terėtorėje XVI o. ėspanā kuolonėzava dvėm krīptėm: ėš Peru ožiemė šiauris vakarū dali, ėr ėš kėtuos pusies nu Atlonta, bova kourėmas ėspanu kuolonėjės La Platuos baseini, taipuogi ėr Buenas Airė̄s, kor 1580 m. ėspanā ėlgam ėsėtvirtėna, po to kuo pėrmuosios kuolonėjės korėms 1536 m. diel pampas indienu pasėprėišėnima sožloga. Ėspanā teuorėškā teipuogi pretendava ėr i toliau i pėitos esontes terėtorėjės, nuo kuolonėalėzma čiesu anū vėitu neožėmė.

Argentėnas pavadėnėms kėla ėš luotīnėška sėdabra pavadėnėma – argentum. Pėrmėjė europėitē, vaduovaunamė Juan Díaz de Solís, pasėike La Plata. Čė anie pas vėitėnios žmuonis rada tropotoka sėdabra ėr išgėrda legenda aple Sėdabra šale. Diel šėto Paranuos estoarėjė pavadėnta Río de La Plata („Sėdabra ope“), o šalis ėgijė Argentėnas varda. Pėrma karta Argentėnas vards rašītėnios šaltėnios mėnavuojams 1612 m. raštos pas Ruy Díaz de Guzmán.

Adminėstracėškā dabartėnė Argentėna ėš pradiū bova Peru vicekaralīstės dalės, no 1776 m. pėitrītios bova atskėrta La Platas vicekaralīstė. Anos suostene tapa Buenas Airė̄s. Miests teipuogi gava teisiu savaronkėškā vīkdėt prekība. Diel šėta miests nuognē soklėstėjė ėr tapa regiona cėntro.

1806 ėr 1807 m. konflėkta so Ėspanėjė čiesu onglā do kartos bandė ožėmt Buenas Aires, no diel vėitėniu gīventuoju pasėprėišėnema tuo padarīt anėm napavīka.

Nacėonalėnės valstībės būdavuojėms[taisītė | taisītė straipsnė wiki teksta]

Padedamas Prancūzėjės revoliucėjės ėr siekmėnga JAV valnoma kara Luotīnu Amerėkuo plėta liberalės idiejės.

1810 m. gegožė 25 d. Buenas Airese paskelbts valnoms torėjė tik vėitini puoveiki; dėdlė dalės La Platuos terituorėju sėikė sava kelė. 1811 m. atsėskīrė Paragvajos.

Karėnės Chuosė de San Martėna ėr Sėmona Bolivara pargalies 1814-1817 metās pakaitė situacėjė ėr vėsa Argentėna terėturėjė bova ėšvadouta ėr valna. 1816 m. bėrželė 9 d. Tokomana mieste paskelbts vėsos Argentėnas valnoms.

Puo šėtu keleta metu vīka vėdėnē kuonflėktā, katrū čiesu atiskīrė Buolivėjė (1825 m.) ėr Urugvajos (1828 m.). To patiu čiesu ėsižėibė kuonflėkts terp unitaru, katrie sėikė Buenas Airiem besiramiantios cėntralėzoutos valstībės ėr federalistu, katrie sėikė atskėrū provincėju valnoma. 1827-1852 m. provincėjės bova valnos vėina no kėtous, no Buenas Aires diel sava prekībinės galiuos pasėikė hegemuonėjė.

Puo ėšsivadavėao kuovū nu 1829 m. lėgė 1852 m. sekė konservatīvus ėr federalėstinis kontrsōjūdis, vadovaunams Juan Manuel de Rosas. Ans ėmesi dėktatūruos ėr šalėna sava prėišėnenkos. No generuols Justo José de Urquiza sokėlė parversma ėr so karioumene ožėmė suostene. Šalis bova sovėinīta ėr prėzidėntu patapa Bartolomé Mitre, uo vieliau Domingo Faustino Sarmiento.

1865-1870 m. Argentėna, Brazėlėjė ėr Urugvajos dalėvava Trėgoba aljansa kare prėiš Paragvaju, ė ana lamiejė. Tuolesnio čiesu generuols Julio Argentino Roca organėzava "Dīkomuos ožkariavėma", ė pėlnā pajongė vėsa pampa ėr dali Pataguonėjės. 1880 m. Buenos Airė̄s oficealē patapa šalies suostėne.

Konservatīvi oligarkėnė demokratėjė[taisītė | taisītė straipsnė wiki teksta]

1880-1929 m. Argentėnuo vīka ekuonomėnis pakėlėms ė dėdiejė imigracėjė, daugiausē ėš Euruopas. Imigracėjė paskatėna prėzidėnts Nicolás Avellaneda, katros sopaprastėna raikalavėmus gīvenėma leidėmou gautė. Ekonomėkā bova būdėngs žaliavū ekspuorts ėr pramuonėniu prekiu imports. Ekuonomėnė pakėlėma čiesos bėngies so svietėnė ekuonomėnė krizė.

Rokuos vīriausībė ėr paskesnės vīriausībės bova olėgarkėška puobūdė, stėprē itakaunamas dėdliūjū žemvaldiū. Dėdiuojė dalės žmuoniū netorėjė puolitėniu teisiu. Tėk prigolontīs aukštomėnē galiejė balsoutė. Diel tuokiū dalīku kėla liaudėis kustiejėms Unión Cívica (Pėlėitiu sajonga). Ana rangė sokėlėmos, mėtėngos ėr gava tropoti noulaidū. Argentėnuo plėta socēlėzma idiejės, kūrės darbėninku pruofsājongas ėr galiausē prėzidėnts Roque Sáenz Peña bova privėrsts ivest vėsoutėni balsavėma.

Demuokratėjė[taisītė | taisītė straipsnė wiki teksta]

1916 m. Radėkalu partėjė pakaitė ėsama vīriausībė, vaduovaunama Hipólito Yrigoyen. Ta pergalė ivīka diel 1912 m. prigautuos rinkėmu refuormas.

Yrigoyen ėr pu anuo prėzidėntavės Marcelo T. de Alvear (1924-28 m.) miegėna vīkdītė nacionalėnės sontarvies puolitėka. Pruofesėnės sājongas bova itrauktas i derības, tēpuogė ėr so stodėntu kustiejėmo, katros 1918 m. Kuorduobo raikalava universėtėtu refuormas. Nepaisont šėta, kėla krovėni darbėninku maištā Buenas Airė̄s (1919 m.) ėr Pataguonėjuo (1921-22 m.).

1928 m. Yrigoyen perrinkts prėzidėntu. Ale diel ekuonomėnės krėzės konservatorē viel palėka populēros ė jiemės organėzoutė sokėlėma.

Svieta ekuonomėnė krizė[taisītė | taisītė straipsnė wiki teksta]

1930 m. Yrigoyens bova nuversts karėnė poča čiesu. Konservatīvos generuols José Félix Uriburu stangies atstatīt senaja tvarka, ale demuokratėnė sėstema ėšlėka. 1932 m. rėnkimus laimiejė Agustín Justo.

Svieta prekības žlogėms paskatėna ėndostrėalėzacėje, katra torėjė pakaist ėmpuorta ėr sostėprėnt ekuonomėni Argentėnas valnoma. To čiesu auga itampa terp dešėniūju, fašėstiniu ir kairiūju, radėkaliųju partėju. Argentėnas puolitėkā to čiesu būdėngas dešiniosės ėr karėnės vīriausībės. Bandėmā stėpėnt demuokratėja baigdavuos karėniu jiegū isikišimu.

Ontrasės svieta kars[taisītė | taisītė straipsnė wiki teksta]

Ramón Castillo 1943 m. nuvertė pučėstā ėr lėgė 1946 m. valdė karėškē. Ontrajam svieta kare Argentėna oficialē laikies neotralėtėta, ale sėmpatėzava Ašėis valstībiems, o kara pabaiguo palaikė sōjongėnėnkos. To čiesu jaunam karėnėnkui Chuanui Peronui pavīka prasėbraut lėgė valdiuos: anam karėškē patikieja Darbuo mėnisterėjė ėr diel sava platiū noulādu pruofesėniems sōjongoms ans graitā patapa darbėninku klasės didvīrio. Kumet 1945 m. prėiš karėškios sosėfuormava demuokratėnė opozėcėjė, kariškē pabandė atkort socialėne santarve, o Perona atlaiduo ėr sojemė. Ale diel navalduomos padėtės Perons bova palaists ėr bova soorgėnėzoutė rėnkėma.

Peronizms[taisītė | taisītė straipsnė wiki teksta]

Chuans Perons laimėjė 1946 m. rėnkėmos mizerna persvara, no so sava žmuona Eva Perón (da vadėnta Evita, m. 1952) duomėnava Argentėnas puolitėniam gīvenėmė ligė 1955 m. Dalės peronistėnės puolitėkas bova svarbiū pramuones šakū nacionalėzavėms ėr impuorta pakatima vėitėne gamība muodelio vīstīms. 1949 m. Perons igīvendėna konstėtucėjės pakaitima, katras anam laida ontra prėzidėnta kadencėje.

Perona valdīma čiesa galėma apibūdėnt kap demuokratėjės ėr diktatūras hibrida: kėtos partėjės bova laidžamas ėr vīka valni rėnkimā, no žėniasklāda ėr pruofesėnės sōjongas bova kontrolioujamas Perona ėr anoo partėjės aparata. Pritele kolts ėr nacionalėstėnė propaganda bova Perona valdīma pagrėndinē ramstē. Perona valdīma laiko, īpat par pėrmōja kadencėjė Argentėnas ekuonomėka soklestėjė ėr bova pasėikts gerbūvė līgis, katro nėikad vieliau pasėikt napavīka. Ėš tuo čiesa kiles Perona pasakėms, kuo ėš tuo, ko vėina argentėnėitiu šėima ėšmeta i šiokšlīna, galietu pragīvent penkiuos europėitiu šėimos.

Konservatorē stebiejė Perona veikla so nepasitėkiejimu ėr ontrousės anuo kadencėjės čiesu nusprendė sorangt parversma. Sosėformava platos konservatoriu-liberalu opozėcinis jodiejėms, katros riemės, vėsū pėrma, senaja dvarėnėnku olėgarkėja, no palaikuoms dalėnā profesėniū sājongu ėr vieliau net katalėku bažninčės. Ekuonomėnės pruoblemas liemė, ko šėts jodiejėms bova palaikuoms ėr dalies vėdorėnė slouksnė, no darbėninku klasė lėka ėštėkėma Peronou.

Pučos ėr nastabėluma čiesos[taisītė | taisītė straipsnė wiki teksta]

1955 m. Perona valdīma nutrauk Eduardo Lonardi vadovaunams karėnis pučos, katra laiko žova aple 4000 žmuoniū. Ėr nat puo pašalėnėma nu valdiuos Perons terp preitėliu ėšlėka popoliaros ėr turiejė itaka gīvendams tremtī.

Tolėmesnēs metās ėšrīškėjo konflėkts terp puolėtiniu interėsu gropiu: nacionalpuopolėstā nuorėjė tik troputi reformoutė peronistine ekuonomėkas puolitėka ėr toliau remtės ėndostrialėzavėmu. Liberalā, daugiausė riamėmi dvarėninku ėr boržuazėjės, siek' atsisakīt nerantabėliū pramuonės šakū ėr pareit pri valnuosės prekības.

Lonardi da 1955 m. pakaitė Pedro Aramburu, katros viel iteisėna 1853 m. Kuonstėtucėjė. 1956 m. rėnkimos daugoma laimėjė Ricardo Balbín (Radėkalu partėjė); 25% biuletieniu bova tošti, katrū nežīmiet ragėna oždrausta peronistu partėjė. Naujā ėšrinkts parlaments patvėrtina 1853 m. Kuonstėtucėjės grōžinėma. 1958 m. vasarė m. rėnkėmos ėšluošė vīstīmuos puolitėkas šalėninks Arturo Frondizi ėš UCRI (Unión Cívica Radical Intransigente).

Frondizi vīriausībe 1962 m. novertė karėškē, katrė anā prėkiša sėmpatėjės peronistam. Vėito Frondizi, katros bova internouts Martín García saluo, paskėrts senata pėrmininks José María Guido. Sekantios rėnkėmos 1963 m. lėipa, katros peronistam ėr komunistam bova oždrausta dalėvautė, laimiejė Arturo H. Illia ėš UCPR (Unión Cívica Radical del Pueblo), katros nuors ėr skelbies nesōs peronists, no atstavava nacionalpuopolistam ėr bandė grižt pri peronistėnės puolitėkas.

Peronistu siekmė regėonėnious rėnkimous ėr papėldomous rėnkėmous 1965 m., teipuogi darbėninku neramumā sokelti bluogos ekuonomėnės padietėis, sokielė nauja puča 1966 m. bėrželė 27 d., katram vadouvava generuols Juan Carlos Onganía. Ans ivedė diktatūra, katruo vadovautė torėjė „ekspertā“. Bova palaists parlaments ėr oždraustas puolitėnės partėjės. Onganijės vīriausībė siek' ekuonomėkas vīstīma ėr ėndustrialėzacėjės.

Tās patēs metās kila neramumā Kuorduobo ėr Rosarėjėm diel katrū Onganėjė prarada prėzidėnta puostu. Pradėjė kortis vėsuokės teruorėstinės gropoutės, radėkalu organėzacėjės.

Galiausē karėškē notarė sogražėnt demokratėjė. 1973 m. kuova rėnkėmos laimiejė peronistā, katrū atstuovs Héctor José Cámpora laimiejė ėr sava puostu parlaida Chuanū Peruonū. Ans grižės ėš tremtės pradiejė vīkdīt kėita dešinėjė puolėtėka, parsekiuojė vėsos kuomonėstus ėr suocėalėstus no ekuonomėniu pruoblėmu naišspredė. 1974 m. Peruons pasėmėrė ėr po anuo smertės anuo žmuona Isabel Perón patapa Argentėnas vaduove. Prasėdėjė teruorėzms, Alianza Anticomunista Argentina pradėjė kuomonėstu žodīmos.

Karėnė diktatūra ė valstībėnis teruors[taisītė | taisītė straipsnė wiki teksta]

1976 m. kuova mien. karėškē, vaduovaujamė Jorge Rafael Videla viel periem valdžė i sava ronkas, remiamė liberalu gropės, katra ekonuomėnės krėzės akivaizduo matė sava isitvėrtėnėma galėmībės. Vadėnamasis „nacionalėnės reorganizacėjės pruocesos“ toriejė „lėguota“ apėbūdėnama Argentėnas vėsuomenė grōžintė pri konservativiū idealu ė galotėnā sonaikintė kairiuosės partizanėnės grupoutės. Valdžė pradiejė „Nešvariaja vaina“ (Guerra Sucia), katruo čiesa bova „pradongėnamė be žėniuos“ komunėstu veikiejē, peruonistā ė kėtė valdžē nepalankūs asmenīs. Daugoms oponėntū ikalinta dabuoklies, nuteista mėrtė. Ėš vėsa vainėnės diktatūras laikuotarpio „pradunginta“ aplė 30 000 žmuoniū. Nepaisont tuo, ta diktatūra neoficēlē bova remiama JAV, katra bėjuojė komunėstu ītakas Luotīnū Amerikuo. 1981 m. prezidėnto de facto palėka generuols Leopolds Galtjeris. Anuo nuruodīmo šalėis vainuos pajiegas isiveržė i Malvėnu salas, valduomas brėtu, ė paskelbė anas Argentėnas terituorėjė. Jongtėnė Karalīstė zars jiemės atsakuomūjū vēksmū, tuom pradiedama 2 mienėsius trukosė Malvėnu vaina. Nepaisont tuo, ka Folklanda salas baisē nutuolosės nu Jongtėnes Karalīstės, brėtā imeiga pasėnauduodamė dėdesnė vainuos patīrėmo ė gėnkloutė iveiktė argenėnėitius. Vainas čieso žova 655 Argentėnos karē. Pu nesiekmies vainuo Galtjeris bova pašalints ėš puosta, vuo šalėis vaduovo palėka Reinalds Bignuonė. Diel dėdelė vėsuomenes spaudėma uns bova priversts paskelbtė liousus rinkėmus, tuom ožbėngdams vainėnė diktatūra.

Demuokratėjės sogrīžėms[taisītė | taisītė straipsnė wiki teksta]

1983 m. spalė 30 d. prėzidėnta rėnkėmus laimiejė Rauls Alfuonsins. Šalės sogrīža pri kuonstėtucėnė valdīma. Netrukos bova isteigta kuomisėjė karinės chuntas nuoikaltėmam tirt, vadovaunama rašītuoja Ernesto Sábado. Kuomisėjė ėštīrė daugel' vainuos nusėkaltėmu, no daugoms chuntas vadū rimtū bausmiū ėšvengė. Šalis torėjė rimtū ekuonomėniu pruoblemu. 1989 m. prezidenta rėnkimous laimiejė peronists Karlosas Menems. Ans jemės radėkaliū ekuonomėniu refuormu. Pradieta privatėzacėjė, Argentėnas pesos sosėits so JAV duoleriu, padėdė ožsėinė investicėjės, somažiejė infliacėjė. Anam pavīka atnaujėnt dipluomatėnius santīkius so Jongtėnė Karalīstė. Tatā laida Menemū laimietė sekantius prėzidėnta rinkėmus. No bedarbīstės panaikintė napavīka. Īpatėngā soklėstiejė teruorėzmos (teruora ėšpoulē prīš žīdus), kuorupcėjė, radėkalėzms.

Ekuonomėnė krizė[taisītė | taisītė straipsnė wiki teksta]

1999 m. i valde atėjos Fernandū de la Rua šali jau sliegė ekuonomėnės pruoblėmas. Pakilos duolerė kursū padėdėjė infliacėjė, prasidiejosios ekuonomėnės krizės kėtose šalīse, ožsienė skuolas. Galiausē 2001 m. prasdėjė masėnis indėliu atsijėmims ėš banku, kapėtala nutekiejims. Vīriausībė, sėikdama sostabdīt banku krize, paskelbė corralito pruograma, katra sokielė da dėdesni visoumenės napasitenkėnima. Prasdėjė masėnės demonstracėjės ėr riaušės. Finansu ministrs Domingo Cavallo atsėstatītdėns. Netrukos atsistatīdėna viceprėzidėnts ėr kėti aukšti paraigūnā, o galiausē ėr pats prėzidėnts de la Rua. Krizė apiemė ėr Senata. Laikėnieji prėzidėntā kaitė vėins kėta kas kelias dėinas. Tik 2002 m. sausė 2 d. paskirts laikėnasės prėzidėnts, peronists Eduards Dualdė sogrōžėna Argentėnuo stabiluma.

Atsigavims[taisītė | taisītė straipsnė wiki teksta]

Dualdė ėr ano admėnėstracėjė sogebiejė sostabdīt krize taikīdami kuonservatīves no efektīves ekuonomėnes prėimones. Somažėnts nadarbs, infliacėjė, ožsėinė skuolss. Stabilizavos padieti, bova paskelbti nauji prėzidėnta rėnkimā, katros so dėdle parsvara laimiejė Nestors Kiršneris. Anam valdont šalės ekuonomėka pradiejė kilt. Panaikėntas ožsėinė skuolas. Pageriejė Argentėnas santīkē so Venesoela, Brazėlėjė.

Puolitėnė sėstema[taisītė | taisītė straipsnė wiki teksta]

Vagol 1853 m. kuonstėtucėjė, reformouta 1994 m. Argentėna īr federacėnė prėzidėntinė demuokratėnė respoblėka. Šalėis ėr vīriausībės vaduovs – prėzidėnts. Valdē soskirstīta i vīkduomaja, istatīmu laidamaja ėr teismine.

Vīkduomaja valdē atstovaun prėzidėnts ėr anuo kabinets. Prėzidėnts ėr viceprėzidėnts rankami tėisiogē kas 4 metos ėr gal ėit paraigas 2 kadencėjės ėš ėilės. Mėnėstru kabineta formoun prėzidėnts.

Istatīmu laidamajė valdė sodara vīriausybė ė parlaments: dvėju rūmu Argentėnas Nacionalėnis Kuongrėsos (Congreso de la Nación), sodarīts ėš 72 Argentėnas Senata (Senado) nariū, ėr Deputatu Rūmu (Cámara de Diputados), sodarītu ėš 257 deputatu. Senatuoriu kadencėjė – 6 metā. Deputatu Rūmu narē renkamė tėisiuogē 4 metu kadencėjē pruoporcine sėstema, posė anū – Žemotiniu Rūmu narē – renkamė kas 2 metus. Tretė dalės partėju siūluomu kandėdatu tor būtė muotrėškas.

Teisinė valdė valna nū istatīmu leidamuosės ė vīkdomuosės. Argentėnas Aukštausė̄ji Tesima sodara 9 narē, siūlomė Senata ė tvėrtinamė prėzidėnta. Kėtė teisiejā tvėrtinamė Valstībės Magėstru Tarības.

Argentėna priklausa Mercosur – terptautiniam bluoko, katros privaizė katras nekartas teisines funkcėjės. Šėta organizacėjė sodara 5 narē: Argentėna, Brazilėjė, Paragvajos, Urugvajos ė Venesoela. Kėtas Pėitu Amerėkuos šalīs šėtuo organizacėju tor stebietuoja statosa.

Partinė sėstema - daugēpartinė. Vīraujantios partėjės: dešiniuoji peronistu ė kairiuoji Unión Cívica Radical.

Akuonuomėka[taisītė | taisītė straipsnė wiki teksta]

Karalėinė ir prėncesės, 2004 m. Naciuonalėnės Imėgrantū pestėvalis Uoberou

Argentėna dėdliausē naudas tor ėš gamtėniū resorsū, gerā ėįsėmuokslėnoses vėsoumenė, i ekspuorta orientouta žemės ūke ė ėvairiuos pramounės. Valstībie ėstuorieškā sosėpuormava platė vėdorėniuojė klasė, kas nier būdinga Luotīnū Amerėkas valstībiem.

XXI omžiaus pradiuo valstībe toriejė biedū so infliacėjė, ožsėine skuola (nū 1970 metū Argentėnā jiemė kauptėis ožsėine skuola.), kapėtala notekiejėmo ė biodžeta defecėto.

1991 m. Argentėnas pesos bova sosėits so JAV duolerio ė bova aprėbouts pėnėgėnės bazės augėms.

Valdė pradiejė prekības lėberalėzacėjė, deregolecėjė ė prėvatėzacėjė. Infliacėjės ruodėklės nokrėta ė BVP pradiėjė augtė, bat par grētās repuormas 2001 metās atvedė pri akuonuomėkas krėzės.

2000 metās akuonuomėkas augėms bova nėigems ė sodarė -0,8 pruoc. Īpatingās akuonuomėka krėta 2001 metās, valstībe lēda daug uoblėgacėjū, žmuonis jiemė masėškā atsijėminietė indelios ėš bankū, somažiejė vartuojėms ė investėcėjės. 2002 metū sausė mienesie bova atsėsakīta Argentėnas pesa sosėijėma so JAV duolerio, vasarė mienesie nokrėta pesa korsos. 2002 metās realos BVP nokrėta -10,9 pruoc., bat metū ontruojė posie akuonuomėka stabėlėzavas. 2003 ė 2004 metās ana pakėla pū 8 pruoc., somažiejė ėnfliacėjė ė badarbīstė.

2005 metās akuonuomėnė sėtoacėjė pageriejė, bat ėšlėka badarbīstė ė skords. Napaisont ton, Argentėna īr geriausē ėšsėvīstiosė Luotīnū Amerėkas valstībė. Ana tor pati dėdliausė BVP tėnkontė vėinam žmuogou., ėšsėlavėnėma ruodėklė, gera telekuomonėkacėjū sėstema.

Argentėna platē prekiaun so ožsėine valstībiem, daugiause ekspuortoun maista pruodoktū (jautėina, aliejos, arbeta, vaisē, grūdā, vīns), degalū, energėjės, ėrengėmū. Glabniausė ekspuorta partnerē īr Brazilėjė 15,8 pruoc., JAV 10,7 pruoc., Čėlė 10,3 pruoc., Kėnėjė 8,2pruoc. (2005 m.). Glabniausė impuorta partnerē īr Brazilėjė 35,6 pruoc., JAV 16,6 pruoc., Kėnėjė 15,4 pruoc., Vuokītėjė 5,2 pruoc. (2005 m.).

Terptautėnē santīkē[taisītė | taisītė straipsnė wiki teksta]

Argentėna aktīvē dalīvaun terptautinėsė taikuos palaikīma misijėsė. Ana īr vėinintelė Luotīnu Amerėkas šalis, 1991 m. so JTO mandatu dalīvavosė Persu ilonkas vainuo ė Haitė operacėjuo. Argentėna teipuogi dalīvaun ivairiuosė kėtuosė taikuos palaikėma misėjėsė.

2006 m. Argentėna pabriežė Mercosur kāp prioritetėne atsvara JAV.

Karoumenė[taisītė | taisītė straipsnė wiki teksta]

Argentėnas karėnės magīngoms sosīded ėš Argentėnas armėjės, Argentėnas respoblėkas karėne laivīna ė Argentėnas uora magīngomo. Tarnavėms karoumenie īr liouso nuoro nū 18 metū, rezervėsto magīngoma sodara 18-49 metū žmuonis. Vainuos čiesė galėm būto muobėlėzuotė 7 mln. kariū. Metėnės karėnės biodžets 4,3 mlrd. JAV doleriū.

Adminėstracėnis soskirstīms[taisītė | taisītė straipsnė wiki teksta]

Pagrėndinis straipsnis: Argentėnas provincėjės

Argentėna soskėrstīta ī 23 provincėjes (provincia) ė vėina autonuomėni miesta* (truopnē vadėnama capital federal).

Buenos Airės īr Argentėnas suostėnė nū pat valsībės suskūrima, no valdant prėzidentui Rauliū Alfonsėnū, bova planoujama suostėne parkeltė i Rio Negra provincėjės centra – Viedma. No diel hiperinflecėjės 1989 m. pruojekts žluga ė bova pamiršts.

Geuograpėjė[taisītė | taisītė straipsnė wiki teksta]

Argentėna īr Pėitū Amerėkas šalis, ėšsėdiestiosė žemīna pėitūs, terp Andu kalnū vakarousė ė Atlonta ondenīna rītous. Šiaurie robežiounas so Buolivėjė ė Paragvajom, šiaurės rītous – so Urugvajom ė Brazilėjė, a vėsos vakarėnis robežios ein so Čilė. Argentėna īr ontra vagol dīdi Pėitū Amerėkas šalis ė aštonta vagol dīdi svietė (2791800 km²). Argentėna pretendaun i Antarktėdas sektoriu (Argentėnas Antarktėda) ė JK okupoutas Malvėnu salas ė da krūva salū, so katruom anuos pluots būtuo 3761274 km².

Gamtėnē regėjuonā[taisītė | taisītė straipsnė wiki teksta]

Argentėnuo ėšskiriamė keli gamtėnē regėjuonā:

Nuruodas[taisītė | taisītė straipsnė wiki teksta]

Álbum de Estampillas

Vikitėka: Argentėna – Abruozdielē ė kėtė dāktā, katrėi prigol prī straipsnė.

Žemīnā

Pėitū Amerėka