Indėjė

भारत गणराज्य


(vieleva)	(gerbs)

Valstībėnis gimnos: Jana Gana Mana'

Valstībėnė kalba Hindi, onglu kalba ė da 21 kalba

Suostėnė Naus Delis

Dėdliausės miests Mumbajos

Prezidėnts

Ram Nath Kovind

Ministros pėrmėninks Narendra Modi

Pluotībė
— Vėsos 7-a
3 166 414 km²

Gīvėntuoju
— Vėsė (2023)
— Gīvėntuoju tonkoms 1-a
1 425 775 850
329 žm./km²

BVP
— Bėndros (2023)
— vėinam gīv. 3-a
13 trln. $
9073 $

Valiota Indėjės ropėjė

Čiesa zuona (UTC+5.30)

Liousoms
-JK 1947 m.

Internets in

Tilipuona kuods +91

Indėjė (Devanagari: भारत Bhārat), oficēlē Indėjės Respoblėka (Bhārata Gaṇarājya) īr šalės Pėitū Azėjuo. Ana īr septėnta palē dėdoma ė dėdliausė palē gīvėntuoju skaitlio svieta šalės.^[1]

Indėjė īr daugiausē gīvėntuojū torontė svieta demuokratėjė. Par paskotėnios dvėdešīmt metu anuo trupnē ėšauga žmuoniū skaitlios ė valstībės strategėnės svarboms. Indėjuo grētā auga akanuomėka ė par trompa čiesa ana palėka svarbio svieta IT, medėcėnas, muoksla cėntro. Anuos kariauna tēpuogė palėikt magtīnga ė torontė kondoulėni gėnkla.

Istuorėjė

Indėjuo hominidā (Homo erectus aba Homo heidelbergensis galiejė gīventė prīš 500 000 metu. Mėslėjama, ka pėrmė̄jė Homo sapiens i Indėjė atkeliava prīš 80 000-35 000 metu. Madhja Pradešė īr ėšlėkė kūlē Bhimbetka, katruos prīš 10 000 m. gīvenė žmuonis ėšmaliavuojė, palėkdamė abruozdus. Prīš 5100-3900 m. sosėskvarmava „Inda slienė“) civilizacėjė ė ožgimė ligė šiuolē daugoma indu vierėjams indoėzmos. Ansā atsėrada sosėmaišios vedinės (senuobės indoarėju) ė Šiaurės Induostana aborigenu koltūruoms. Sava čieso Indėjė bova itakėnga regijuonė - aplinkėnies žemies ėšplėta Indėjės viera, raštos, kėtė so koltūra sosėjėn dalīkā.

Geuograpėjė

Admėnėstracėnis soskėrstīms

Indėjė sodara 29 valstėjės (anuos truopniau skėrstuomas i apskrėtis) ė 7 sājongėnės terituorėjės.

Valstėjės:

Sājongėnės terituorėjės

A. Andamanu ė Nikobaru salas
B. Čandigarks
C. Dadra ė Nagar Havelis ė Damans ė Diu
D. Džamu ė Kašmīrs
E. Ladaks
F. Lakšadvips
G. Delė naciuonalėnė suostėnės terituorėjė
H. Pondičeris

Miestā

2011 m. sorašīma doumenim, Indėjuo bova 46 mėlėjuonėnē miestā.^[2] Žemiau īr ciels anū sārašos.

Dėdliausė Indėjės miestā
Vėita palē dėdoma	Miests	Valstėjė	Gīvėntuoju skaitlios
1	Mumbajos	Maharaštra	12,44 mln.
2	Delis	Delis	11 mln.
3	Bengalūrs	Karnataka	8,43 mln.
4	Haidarabads	Telangana	6,81 mln.
5	Ahmedabads	Gudžarats	5,57 mln.
6	Čennajos	Tamilnads	4,68 mln.
7	Kalkota	Vakarū Bengalėjė	4,49 mln.
8	Sūrats	Gudžarats	4,47 mln.
9	Vadodara	Gudžarats	3,55 mln.
10	Puna	Maharaštra	3,12 mln.
11	Džaipurs	Radžastans	3,05 mln.
12	Laknava	Utar Pradešos	2,82 mln.
13	Kanpurs	Utar Pradešos	2,77 mln.
14	Nagpurs	Maharaštra	2,41 mln.
15	Indaura	Madhja Pradešos	1,96 mln.
16	Thanė	Maharaštra	1,82 mln.
17	Bhopals	Madhja Pradešos	1,8 mln.
18	Višakhapatnams	Andhra Pradešos	1,73 mln.
19	Pimpris-Činčvads	Maharaštra	1,73 mln.
20	Patna	Bihars	1,68 mln.
21	Haziabads	Utar Pradešos	1,65 mln.
22	Ludhijana	Pandžabs	1,62 mln.
23	Agra	Utar Pradešos	1,59 mln.
24	Našiks	Maharaštra	1,49 mln.
25	Faridabads	Harjana	1,41 mln.
26	Mīrats	Utar Pradešos	1,31 mln.
27	Radžkots	Gudžarats	1,29 mln.
28	Kaljans-Dombivlis	Maharaštra	1,25 mln.
29	Vasajos-Virars	Maharaštra	1,22 mln.
30	Varanasi	Utar Pradešos	1,2 mln.
31	Srinagars	Džamu ė Kašmīrs	1,18 mln.
32	Aurangabads	Maharashtra	1,18 mln.
33	Dhanbads	Džharkhands	1,16 mln.
34	Amritsars	Pundžabs	1,13 mln.
35	Navi Mumbajos	Maharaštra	1,12 mln.
36	Alahabads	Utar Pradešos	1,11 mln.
37	Howrah	Vakarū Bengals	1,08 mln.
38	Rančis	Džharkhands	1,07 mln.
39	Gvaliors	Madhja Pradešos	1,07 mln.
40	Džabalpurs	Madhja Pradešos	1,06 mln.
41	Koimbators	Tamilnads	1,05 mln.
42	Vidžajavada	Andhra Pradešos	1,03 mln.
43	Džodhpurs	Radžastans	1,03 mln.
44	Madurajos	Tamilnads	1,02 mln.
45	Raipurs	Čhatisgarchs	1,01 mln.
46	Kota	Radžastans	1 mln.

Koltūra

Indėjės koltūras istuorėjė sena - anuos ėštakas prigaun daugiau kāp 4500 metu. Vedėnio čieso (1700 m. pr. Kr.-500 m. pr. Kr.) bova padietė pamatā indoėzma fėluosuopėjē, mėtuoluogėjē, teoluogėjē ė literatūrā. Ligė nūdėinas egzėstoun kai katrėi tėkiejėmā ė praktėkas - dharma. karma, juoga, muokša. Indėjuo daugoma gīvėntuoju sodara indoėstā, ale karto sogīven kelės dėdlės vieras - indoėzmos, budėzmos, sikhizmos, krėkštiuonībė, islams, džainėzmos.

Indėjė garsie sava baisē dėdlė kėna pramuonė, katrou vadėn bolivudo.

Akuonuomėka

TVF skaitliavėmās, Indėjės akuonuomėkas dėdoms 2022 m. bova 3,46 trėlėjuonā JAV duoleriu, pėnkta palē dėdoma svieta akuonuomėka. Paskiausio do dėšimtmetio akuonuomėka kuožnās metās auga vėdotėnėškā pu 5,8 % ė īr vėina veikiausē augontė akuonuomėka cielam svietė. Ale BVP vėinam gīvėntuojou atsėlėik nu svieta vėdorkė - palē skėrtėngos skaitliavėma metuodos prigaun 118-139 vėita svietė.

Žmuonis

Indėjė nu 2023 m. balondė īr dėdliausė šalės palē gīvėntuoju skaitlio.^[1] Vėdotėnė gīvenėma trokmie - 70 m. (71,5 m. muotrėškom ė 68,7 vīrėškiam) Raštėngoms 2011 m. bova 74,04 % -rašītė muokiejė 82,14 % vīrėškiu, ale tėk 65,46 % muotrėšku. Raštėngiausė valstėjė - Kerala (93,91% raštėngoms), Bihars - menkiausē raštėnga (63,82%).

Šalie tonkiausē paplėtosės indėarėju kalbas (74%) ė dravidu kalbas (24%). Indėjuo ėš vėsa soskaitliounamas 447 kalbas.

Terptautėnē santīkē

Nu pat naprīgolnoma 1947 m. Indėjė palaikė draugėngus rīšius so daug šaliū cielam svietė. Šeštam dešimtmetie aktīvē bova ož dekolonėzacėjė Afrėkuo ėr Azėjuo, bova vėina Neprisėjongėma kostiejėma somėslītuoju.^[3] Devėnta dešimtmetė pabėnguo Indėjės karėnės pajiegos, kvėitont kaimīnams, do sīkio prisėdiejė pri vainėnės intervencėjės: 1987-1990 m. Šrė Lankuo ė 1988 m. Maldīvūs, kumet tinās bova planoujamas perversmos. Santīkē so Pakėstano ciela šaliū egzėstavėma čiesa sodietīngė, ketoris kartos eskalavuosė i vainas – 1947, 1965, 1917 ė 1999 m. Trīs ėš karū vīka diel žemiu Kašmīrė, katrū prigolnoms terp šaliū īr gėnčėtėms, vuo ketvėrts kėla kumet Indėjė riemė Bangladeša anam kuovuojont diel naprigolnoma nu Pakėstana. Septėntuojė dešimtmetė pabėnguo Indėjė toriejė artėmus karėnius ė akuonuomėnius rīšius so SSRS, SSRS bova glabna gėnklū tiekiejė Indėjē.

Kariauna

Indėjės prezidėnts īr vīriausis karėniu pajiegū vads. Indėjės gėnkloutuosės pajiegas tor 1,395 mln. aktīvaus persuonala karėškiu, īr ontras palē dėdoma svietė. Oficēlos biudžets šalėis gīnībā bova 36,03 mlrd. JAV duoleriu (1,83 % BVP ėšlaidu). Daugoma karėniu ėšlaidu panauduojama gīnībā prīš Pakėstana ė stengontėis sokortė līgsvara Kėnėjės itakā Indėjės ondėnīnė.

Šaltenē

↑ ^1,0 ^1,1 Šabluons:Cite news
↑ "Provisional Population Totals, Census of India 2011; Cities having population 1 lakh and above." Office of the Registrar General & Census Commissioner, India.
↑ [Rothermund, D. (2000 m. spalė 17 d.), The Routledge Companion to Decolonization, Routledge Companions to History (1st ed.), Routledge, ISBN 978-0-415-35632-9

Nūruodas

Oficēlė Indėjės vīriausībės interneta svetainė

Žemīnā

Azėjė

[dėdliausė-1] 1,0 ^1,1 Šabluons:Cite news

[2] "Provisional Population Totals, Census of India 2011; Cities having population 1 lakh and above." Office of the Registrar General & Census Commissioner, India.

[3] [Rothermund, D. (2000 m. spalė 17 d.), The Routledge Companion to Decolonization, Routledge Companions to History (1st ed.), Routledge, ISBN 978-0-415-35632-9

[1]

[2]

[3]