Jongtėnē Arabu Emīratā
| الإمارات العربيّة المتّحدة Al-Imārāt al-‘Arabīyah al-Muttahidah | |||||
| |||||
| |||||
| Valstībėnė kalba | arabu | ||||
| Suostėnė | Abu Dabis | ||||
| Dėdliausis miests | Abu Dabis | ||||
| Valstībės vaduovā | Chalifa bin Said al-Nahjan Valduovs
Maktoum bin Rashid Al Maktoum Premjiers
| ||||
| Pluots - Ėš vėsa - % ondėns |
83 600 km² (113) 0% | ||||
| Gīventuoju - 2006 lėipa (progn.) - Tonkoms |
2 602 713 (135) 31,13 žm./km² (138) | ||||
| BVP - Ėš vėsa - BVP gīvėntuojou |
2006 (progn.) 129,40 mlrd. $ (55) 49 700 $ (3) | ||||
| Valiota | Emīratu dirhams (AED) | ||||
| Čiesa zuona - Vasaras čiesos |
UTC +4 netaikuoma | ||||
| Naprīgolnoms Paskelbta
|
nū JK 1971 groudė 2 | ||||
| Interneta kuods | .ae | ||||
| Šalėis tel. kuods | 971 | ||||
Jongtėnē Arabu Emīratā (JAE) īr valstībė Vakarū Azėjuo, Arabėjės posiasali, pri Persu ilonkas. Tor robežio so Omano, Saudo Arabėjė ė Kataro.
Emīratu pėlėitē sodara tėk mizernus 11,6 % vėsū šalie gīvenontiu gīvėntuoju. Daug migrantu īr atvīkė ėš Pėitū Azėjės. Oficēlė viera šalie - islams, vuo oficēlė kalba - arabu. Šalės tor šeštus palē dėdoma naptas ešteklius ė septīntus palē dėdoma gomtėniu doju ėšteklius.
JAE īr JT, Arabu līgas, Islama bendradarbiavėma organėzacėjės, OPEC, Neprisėjongėma kostiejėma, Svieta prekības organėzacėjės ė Persėjės ilonkas bendradarbiavėma tarības narie.
Istuorėjė
[taisītė | taisītė straipsnė wiki teksta]Besėremont arkeoluogėnēs atradėmās, mėslėjama, ka žmuonis šalėis terituorėjuo gīvea da prīš 130 000 metu.
Muodernė valstībe sosėskvarmava vēkont koluonėjėnē britu puolitėkā XIX omžiou. Ligė koluonėzacėjės emīratu žemės prigolė istuorėniam Omanou. Anou liuob valdītė Omana dinastėjės. Islams žemies ėšplėta VII o.
Admėnėstracėnis soskėrstīms
[taisītė | taisītė straipsnė wiki teksta]Šalės skėrstuoma i 7 emīratos. Anėi īr Abu Dabis, Dubajos, Šardža, Adžmans, Um el Kaivains, Ras al Kaims, Fudžeiros. Suostėniu pavadėnėmā sotamp so kuožna Emīrata.
| Vieleva | Emīrats | Arabėšks ožvardėnėms | Suostėnė | Gīventuoju
skaitlios.[1] |
kuokė
dali sodara |
pluots (km²)[1] | bendra pluotībės
dalės |
Tonkoms |
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
|
Abu Dabis | أبو ظبي | Abu Dabis | 1 678 000 | 38,8 % | 67 340 | 86,7 % | 25 |
|
Adžmans | عجمان | Adžmans | 258 000 | 6,0 % | 259 | 0,3 % | 996 |
|
Dubajos | دبي | Dubajos | 1 306 000 | 30,2 % | 3885 | 5,0 % | 336 |
|
Fudžeira | الفجيرة | Fudžeira | 127 000 | 2,9 % | 1165 | 1,5 % | 109 |
|
Ras Al Chaima | رأس الخيمة | Ras Al Chaima | 205 000 | 4,7 % | 1684 | 2,2 % | 122 |
|
|
Šardža | الشارقة | Šardža | 678 000 | 15,7 % | 2590 | 3,3 % | 262 |
|
Um El Kaivains | أم القيوين | Um El Kaivains | 68 000 | 1,6 % | 777 | 0,9 % | 88 |
|
|
JAE | الإمارات العربية المتحدة |
Abu Dabis | 4 320 000 | 100 % | 77 700 | 100 % | 56 |
Šaltėnē
[taisītė | taisītė straipsnė wiki teksta]- ↑ 1,0 1,1 "Census 2005." Ministry of Economy and Planning, Government of the United Arab Emirates: 2005. Nūruoda tėkrėnta 2009-11-13.
| Žemīnā |
|
Antarktėda | Afrėka | Australėjė ėr Okeanėjė | Azėjė | Euruopa | Pėitū Amerėka | Šiaurės Amerėka |
|
Afganėstans | Armienėjė | Azėrbaidžians | Bahreins | Bangladešos | Bruniejos | Butans | Fėlėpinā | Grozėjė | Indėjė | Indonezėjė | Irans | Iraks | Izraelis | Japuonėjė | Jemens | Juordanėjė | JAE | Kambuodža | Katars | Kazakstans | Kėnėjė | Kėpros | Kirkizėjė | Kovėits | Laosos | Lėbans | Malaizėjė | Maldīvā | Monguolėjė | Mianmars | Nepals | Omans | Pakėstans | Pėitū Kuoriejė | Rītū Timuors | Rosėjė | Saudo Arabėjė | Singapūrs | Sėrėjė | Šiaurės Kuoriejė | Šri Lanka | Tadžikistans | Tailands | Torkėjė | Torkmėnistans | Ozbėkistans | Vietnams |