Viejė energėjė

Straipsnis ėš Vikipedėjės, encikluopedėjės žemaitėškā.
Jump to navigation Jump to search
Viejė malūnā Neuenkėrchene, Vokėitėjuo.

Viejė energėjė - viejė, kāp uora košiesėnas energėjė. Apskaitiliuota, ka 1-3 pruoc. ī Žemė atēnontiuos Saulės energėjės, palėikta viejė energėjė. Viejė energėjė diel uora trėntėis palėikta uora šėloma.

Viejė energėtėka[taisītė | taisītė straipsnė wiki teksta]

Viejė energėtėka īr vėina ėš dėliausē sergontiu aplėnka energėtėkas ruošiu. Vieje energėjė palėkta alektras energėjė, panaduojos viejė malninčes. 2005 m. viejė energėjė sodarė 1 pruoc. (aba 58 982 MW) vėsuos sviete ėšdėrbtuos energėjės.

Viejė energėtėka Svietė[taisītė | taisītė straipsnė wiki teksta]

Ėnstalioutė viejė energėjuos magtīngomā svietė (MW)[1][2]
Rėitīngs Valstībe 2005 2006 Naujausė
1 Vuokėitėjė 18,415 20,622 21,283
2 Ėspanėjė 10,028 11,615 12,801
3 JAV 9,149 11,603 13,885
4 Indėjė 4,430 6,270 7,231
5 Danėjė 3,136 3,140
6 Kėnėjė 1,260 2,604 2,956
7 Italėjė 1,718 2,123
8 JK 1,332 1,963 2,293
9 Portugalėjė 1,022 1,716 1,874
10 Kanada 683 1,459 1,670
11 Prancūzėjė 757 1,567 2,100
12 Olandėjė 1,219 1,560
13 Japuonėjė 1,061 1,394
14 Austrėjė 819 965
15 Australėjė 708 817
16 Graikėjė 573 746 804
17 Airėjė 496 745 866
18 Švedėjė 510 572
19 Norvegėjė 267 314
20 Brazilėjė 29 237
21 Egėpts 145 230 580
22 Belgėjė 167 193
23 Taivans 104 188
24 Pėitu Kuorėjė 98 173
25 Naujuojė Zelandėjė 169 171 322
26 Lėnkėjė 83 153 216
27 Maroks 64 124
28 Meksėka 3 88
29 Suomėjė 82 86 107
30 Okraina 77 86
31 Kosta Rėka 71 74
32 Vengrėjė 18 61
33 Lietova 6 55
34 Torkėjė 20 51
35 Čekėjė 28 50
36 Irans 23 48
Lėkosė Euruopa 129 163
Lėkosė Amerėka 109 109
Lėkosė Azėjė 38 38
Lėkosė Afrėka ė Vėdorėnē Rītā 31 31
Lėkosė Okeanėjė 12 12
Vėsas sviets (MW) 59,091 74,223 79,341

Vėsos ėnstaliouts magtīngoms sodara aple 73,904 MW. Euruopuo sokoncentrouta aple 65 pruoc. vėsu svieta magtīngomo (2006 m. doumenim). Vėsam svietė viejė energėjuos panauduojėms īr pradėnie stadėjuo, bet ėgaun augėma pagēti. Nu 2000 lėgė 2006 m. svieta generoujams enerėjuos puotencėjals ėšauga 4 lėikos, nekatuos valsībies (Ėspanėjė ė Danėjė) vieja energėjė ėšdėrb aple 10 pruoc. ė daugiau valsībes energėjuos ėšdėrbėma. Svieta vieja energėjuos asuocėjacėjė pruognozou, ka 2010 metās vėsam svietė būs ėnstaliouta 160 GW vieja energėjuos puotencėjala [1].

Dėliausē ėnvestava ė vieja energėtėka Vuokėitėjė, Ėspanėjė, JAV, Indėjė ė Danėjė. Danėjė īr magtīngiause vieja torbėno ėšdėbieje, vīstontė ton srėtė nu XX omžiaus 8-uojė dešīmtmetē, kumet nosėstatė tėkslo ėšdėrbt 50 pruoc. sava alektras energėjuos ėš vieja. Danėjė īr 5-uojė vėituo vagol vieja energėjuos ėšdėrbėma, bet tėk 56-uojė vėituo vagol alektras energėjuos nauduojėma svietė. Danėjė ė Vuokėitėjė īr dėdliauses dėdliuju (nu 0,65 lėgė 5 MG) viėja torbėnu eksporoutojės sviete.

Vuokėitėjė īr dėliause vieje energėjuos ėšdėrbieja svietė (28 pruoc. svieta vieja energėjės ėšdėrbėma, kas sodara 7,3 pruoc. Vuokėitėjuos energėjuos ėšdėrbėma). Vuokėitėjuo vėik 18600 vieja torbėno, katrū dėdliuojė dalės šalėis šaiurėnie posie.

2005 metās Ėspanėjuos vėriausībe nostate tėkslo lėgė 2012 m. pasiektė 20 000 MW vieje energėjuos magtīngoma.

Viejė energėtėka Lietovuo[taisītė | taisītė straipsnė wiki teksta]

Lietovuos viejė alektrėnės 2008 m. sausė 1 d. Lietovuo dėrba šėtas viejė alektrėnės (magtīngoms MW)

Alektrėnė Magtīngoms MW
Viejė alektrėnės ėš vėsa 52 MW
pajūngtas pri 110 kV pardavėma tėnkla 46
UAB „Vėjų spektras“ 30
Laukžemes viejė alektrėnė 16
pajūngtas pri 0,4-10 kV pardavėma tėnkla 5,545
Antakolnėškiu VE (R.Dumšaičio ĮI) 0,250
Anuolīna VE (UAB Saulimaras) 0,250 (100+150kW)
Anožiu viejė alektrėnė (UAB Energopliusas) 2,000
Lėnkėmū viejė alektrėnė NR. 1 (IĮ Vėtrūna) 0,250
Lėnkėmū viejė alektrėnė NR. 2 (A.Jakubausko Deimantina) 0,250
Prīšmontiū viejė alektrėnė (UAB Kuprijus) 0,800
Seduos viejė alektrėnė (UAB Eglitana) 1,400
Skouda viejė alektrėnė (UAB Versupis) 0,160
Vīdmantū viejė alektrėnė (UAB Dalis gero) 0,630
Joragiū viejė alektrėnė (UAB Formula-Verner) 0,055
UAB Ritvida 0,245 (95+150 kW)

Lietova tor magtīnga vieja energėjės puotencėjala, panašo ė ton, katrou tor Vuokėitėjė ė Danėjė. Vagol Euruopas rekontrokcėjės ė vīstėma banka skaitliavėma pėlns Lietovuos vieja energėjės puotencėjals sodara aple 500 MW [2].

Torėms Lietovuos vieja energėjės puotencėjals nier ėšnauduojams pėlnā. 2006 metās veike 37 alektrėnės, katru magtīngoms sodare 54,94 MW (ėšnauduodjama mīzerna mažas aple 10 pruoc. puotencėjals) [3].

Dėdliuojė dalės vieja energėjės puotencėjala īr sokoncentrouta Vakaru Lietovuo (Vakaru Žemaitėjuo - Kretingas rajuonė, Skouda rajuonė, ī rinki Pluonguos ė Mažuojė Lietovuo ī rinki Klaipieduos, Koršiu Nerėjuo, Šėlotės rajuonė). Dėdliausias skaitlios vieja jiegainiu stuov Kretingas rajuonė.

Pletont vieja energėjės dėrbėma Lietovuos, vėik Lietovuos vieja energetėko asuocėjacėjė, katra bova ėkorta 2002 m. spalė 2 d. Prėinūs ėvīkūsiuo vieja energetėkas prieteliu sosėrėnkėme [4].

Šaltenē[taisītė | taisītė straipsnė wiki teksta]