Islandėjė
| Lýðveldið Ísland | |||||
| |||||
| |||||
| |||||
| Valstībėnė kalba | islandu | ||||
| Suostėnė | Rėikjavėks | ||||
| Dėdliausis miests | Rėikjavėks | ||||
| Valstībės vaduovā | Guðnis Th. Jóhannessons Prezidėnts
Sigurðurs Ingis Jóhannssons Mėnėstros pėrmėninks
| ||||
| Pluots - Ėš vėsa - % ondėns |
103 000 km² (105) 2,7% | ||||
| Gīventuoju - 2008 lėipa (pruogn.) - Tonkoms |
320 000 (168) 3,2 žm./km² (186) | ||||
| BVP - Ėš vėsa - BVP gīvėntuojou |
2006 (pruogn.) 11,40 mlrd. $ (135) 38 100 $ (8) | ||||
| Valiota | Islandėjės kruona | ||||
| Čiesa zuona - Vasaras čiesos |
UTC +0 nie taikuoma | ||||
| Naprīgolnoms Suverenėtets
Respoblėka |
1918 groudė 1 1944 bėrželė 17 | ||||
| Interneta kuods | .is | ||||
| Šalėis tel. kuods | 354 | ||||
Islandėjės Respoblėka (islandėškā Ísland aba Lýðveldið Ísland) – valstībė, isėkūrosė tuo patėis pavadėnėma saluo, asontiuo Atlanta ondėnīna šiaurėniam šmuotė, 300 km i rītus nu Grenlandėjės ė 1000 km i vakarus nu Norvegėjės. NATO, JT, EEA ėr OECD narie.
Prietelē
[taisītė | taisītė straipsnė wiki teksta]| Ėš vėsa | 313,376 |
| Islandėjės | 291,942 |
| Lėnkėjės | 8,488 |
| Lietovuos | 1,332 |
| Vuokītėjės | 984 |
| Danėjės | 966 |
| Portugalėjės | 890 |
| Filipinu | 743 |
| Bovosės Jugoslavėjės | 651 |
| JAV | 598 |
| Tailanda | 545 |
| Latvėjės | 431 |
| Jongtėnės Karalīstės | 420 |
| Švedėjės | 407 |
| Kėnėjės | 379 |
| Čekėjės ė Sluovakėjės | 365 |
| Norvegėjės | 301 |
| Kėtū | 3,934 |
| Ėš vėsa (ba islandu) | 21,434 |
Dėdliuojė dalės Islandėjes prieteliu īr skandėnavėška kėlėma. Notuolosė saluos geuograpėnė padietės ėlga čiesa rėbuojė migracėjė. Tudie genetėškā Islandėjes prietelē īr dėdlē artėmė so skandėnavās ė keltās ė terp savės. Skaitlioujama, ka nu ligė XIX omžiaus saluo gīvena nu 40 lėgė 60 tūkstontiu žmuoniū, tās čiesās žmuoniū skaitlios bova somažiejės kelės lėikos diel vulkana ėšseveržėmu, bada ė kėtū gomtuos ėškadu. 1703 metās sorašios vėsus prietelius (pėrmasės Islandėjės prieteliu sorašīms) ėšaiškiejė, ka saluo gīvena 50358 žmuonės.
Koltūrėškā ė kalbėškā islandā prigol skandėnavam, islandu kalba īr vėina ėš skandėnavu kalbū ė patė panašiausė i senuobės skandėnavu kalba. Glabna viera – liuteruonėzmos, katros īr tēpuogė valstībėnė Islandėjės viera (89,4% prieteliu save priskaita liuteruonās).
Islandėjės suostėnė ė dėdliausis miests vagol žmuoniū skaitlio īr Reikjaviks, čė gīven aple 36 pruoc. vėsū saluos žmuoniū. Kėtas svarbesnės gėvenvėitės: Akureiris, Kopavogurs, Hapnarfjordurs, Keflaviks ė Vestmaneijars. Dėdliausė miestā:
- Reikjaviks (islandėškā: Reykjavík), 128 793 gīv.
- Kopavogurs (islandėškā: Kópavogur), 36 975 gīv.
- Hapnarfjordurs (islandėškā: Hafnarfjörður), 29 799 gīv.
- Reikjanesbairs (islandėškā: Reykjanesbær), 18 920 gīv.
- Akureiris (islandėškā: Akureyri), 18 925 gīv.
- Gardabairs (islandėškā: Garðabær), 16 299 gīv.
- Mosfelsbairs (islandėškā: Mosfellsbær), 11 463 gīv.
- Aurborgs (islandėškā: Árborg, 9 485 gīv.
- Akranesos (islandėškā: Akranes, 7 411 gīv.
- Fjardabigds (islandėškā: Fjarðabyggð, 5 070 gīv.
Islandėjuo grētā daugie prieteliū ėš ožrobežė, pavīzdiou 2007 metū groudė mienesie soskaitlioutė 33678 žmuonės, katrėi bova gėmė ožsėinie (13,5 pruoc. vėsū Islandėjės gīvėntuoju).
Klimats
[taisītė | taisītė straipsnė wiki teksta]Islandėjės klimats īr šalts jūrėnės (vagol Kiopena klimata klasėfėkacėjė: Cfc). Saluos puozėcėjė Šiaurės Atlantė ožtėkrėn, ka sala īr Šiaurės Atlanta sraujas kelie, kas šėld uora. Islandėjuo īr šėltiau, nego kėtuos svieta vėituos, katruos īr tuokėm līgie. Ton šėldėnėma efekta sostėprėn da ėr Irmingera srauja. Uorā Islandėjuo grētā kėitas, pavīzdiou žėima vėinuos dėinuos rītė gal būt mėnosėnė temperatūra, būt prisnėgė, vuo jau vakarė gal vėsks būt ėštėrpė, švėist saulė ė būt teigama temperatūra. Žėima Islandėjuo palīgėnos īr švelnė, pėitūs vėdotėnė temperatūra būn aple 0 °C, kalnūs aple –10 °C. Šaltiausē gal būt saluos šaiurie nu –25 °C ligė –30 °C. Šaltiausė temperatūra bova ožfėksouta –39,7 °C [1]. Vėdotėnė lėipas temperatūra īr +10 °C (+10+13 C°), šėltiausiuom vasaras dėinuom būn aple +20+25 °C, šėlomuos rekuords ožfėksouts 1939 metās rītū fjuordūs bova +30,5 °C. Par metos saulė Rejkavėkė vėdotėnėškā švėit 1150 adīnu. Vies daugiausē put nu rītū šmuota, ton viejē nie tonkūs, bat būn dėdlē magtīngė. Magtīngiausē vies pūt kalnūs, grētoms gal lengvā prigautė 50 m/s.
| Location | Sau | Vas | Kuo | Bal | Geg | Bėr | Lėi | Rog | Sie | Spa | Lap | Gr | Ėš vėsa | |
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| Reikjavėks[3] | 1.9 | 2.8 | 3.2 | 5.7 | 9.4 | 11.7 | 13.3 | 13.0 | 10.1 | 6.8 | 3.4 | 2.2 | Aukštiause | 7.0 |
| -3.0 | -2.1 | -2.0 | 0.4 | 3.6 | 6.7 | 8.3 | 7.9 | 5.0 | 2.2 | -1.3 | -2.8 | Žemaiuse | 1.9 | |
| Akureīri[4] | 0.9 | 1.7 | 2.1 | 5.4 | 9.5 | 13.2 | 14.5 | 13.9 | 9.9 | 5.9 | 2.6 | 1.3 | Aukštiause | 6.7 |
| -5.5 | -4.7 | -4.2 | -1.5 | 2.3 | 6.0 | 7.5 | 7.1 | 3.5 | 0.4 | -3.5 | -5.1 | Žemaiuse | 0.2 |
Puolitėnė sėstema
[taisītė | taisītė straipsnė wiki teksta]Islandėjė īr demuokratėnė parlamentėnė valstībė. Seniausė svietė parlamenta – Altėnga – sodara 63 narē, renkamė tėisiougėniūs rėnkėmūs 4 metam.
Admėnėstracėnės soskėrstīms
[taisītė | taisītė straipsnė wiki teksta]Islandėjė ėšdalīnta ī 8 apskrėtės, katruos īr regėjuonu gropes. Islandėjuo īr 23 Admėnėstracėnē regionā, islandėškā sýsla (dgs. sýslur) ė 14 savaronkėšku miestu kaupstaður (dgs. kaupstaðir). Žemeuse līge īr 104 apīlėnkės (hrepur), katruos rūpėnas švėitėmo, transporto ė komunalėnio ūkio.
Akuonuomėka
[taisītė | taisītė straipsnė wiki teksta]Islandėjė – vėina baguotiausiu svieta valstībiu. Akuonuomėka ėstuorėškā dėdlē priklausė nu žvejībuos, katra lėgė daba sodara aple 40% vėsa eksporta ė 8% darba vėito. 99% valstībės alektras pagamėn hėdra- ė geotermėnes alektrėnes. Bedarbīstė sodara 1,8% ė ana īr mažiause terp EEA (European Economic Area) šaliū.
Žemdirbīstė – bolbės, žalės daržuovės, avėina, pėinėnē pruodoktā.
Koltūra
[taisītė | taisītė straipsnė wiki teksta]
Islandėjes koltūra tor šaknės nu vėkėngo čėsu. Islandu lėteratūra īr dėdlē populerė, vertėnama ož islandėškas sāgas ėe edas, katruos bova rašuomas čė ėsėkūros pėrmėisė̄ms prietelems. Islandā tor tradėcėškā valna, šeuriėtėška požiorė, panašo ī kėtu skandėnavu. Dėdlē daug islandu tėk elfās, aba tėig, ka anie gal egzėstoutė. [5] Kai katrū psėchuoluogu Islandėjės žmuonės rėitėngoujamė, kāp vėinė labiausē gīvenėmo patenkėntė (4-a vėita svietė).[6]
Šaltenē
[taisītė | taisītė straipsnė wiki teksta]Nūruodas
[taisītė | taisītė straipsnė wiki teksta]- Building in Iceland? Better Clear It With the Elves First New York Times straipsnės (onglu kalba).
- Psychologist Produces The First-ever 'World Map Of Happiness' Science Daily straipsnės (onglu kalba).
- ↑ "Population by citizenship 1981-2006." www.statice.is.
- ↑ Islandėjės klimata infuormacėjė (Ižonga onglu kalba), Veðurstofa Íslands (Islandėjės meteroluogėjės tarnība)
- ↑ Reykjavík weather station (#1) climatic means chart from above site
- ↑ Akureyri weather station (#422) climatic means chart from above site
- ↑ http://www.nytimes.com/2005/07/13/international/europe/13elves.html?ex=1278907200&en=5e99759b563f81fe&ei=5090&partner=rssuserland&emc=rss
- ↑ http://www.sciencedaily.com/releases/2006/11/061113093726.htm
| Žemīnā |
|
Antarktėda | Afrėka | Australėjė ėr Okeanėjė | Azėjė | Euruopa | Pėitū Amerėka | Šiaurės Amerėka |
|
Airėjė | Albanėjė | Andora | Armienėjė | Austrėjė | Azėrbaidžians | Baltarosėjė | Belgėjė | Bosnėjė ėr Hercuogovėna | Bulgarėjė | Čekėjė | Danėjė | Estėjė | Graikėjė | Grozėjė | Islandėjė | Ispanėjė | Italėjė | Jongtėnė Karalīstė | Joudkalnėjė | Kėpros | Kroatėjė | Latvėjė | Lėnkėjė | Lichtenštėins | Lietova | Lioksemborgs | Malta | Moldavėjė | Muonaks | Nīderlandā | Norvegėjė | Portugalėjė | Prancūzėjė | Romonėjė | Rosėjė | San Marins | Serbėjė | Slovakėjė | Slovienėjė | Soumėjė | Šiaurės Makeduonėjė | Švedėjė | Šveicarėjė | Torkėjė | Okraina | Vatikans | Vengrėjė | Vuokītėjė |