Italėjė

Repubblica Italiana
(vieleva) (gerbs)
Valstībėnis gimnos: Fratelli d'Italia
Valstībėnė kalba	Italu kalba(1)
Suostėnė	Ruoma
Dėdliausės miests	Ruoma
prezidėnts	Giorgio Napolitano
mėnėstros pėrmėninks	Mario Monti
Pluotībė  — Vėsos	69-a 301 230 km2
Gīvėntuoju  — Vėsė (2005)  — Gīvėntuoju tonkoms	23-a 58 103 033 186,9 žm./km2
BVP  — Bėndros (2005)  — vėinam gīv.	8-a 1 620 454 mln. $ 27 700 $
Valiota	Eurs
Čiesa zuona	CET (UTC+1)
Liousoms -Italėjės sovėinėjėms	1861
Internets	it
Tilipuona kuods	+39
(1):atskėrūs regėjuonūs valstībėnės kalbas īr vuokītiu, sluovienu, prancūzu, friuli ė sardu

Italėjė vuo Italėjės Respoblėka īr valstībė Pėitū Euruopuo. Italėjė apjem bata skvarmas posėsali ė dvė dėdlės salas Vėdoržemė jūruo: Sardėnėjė ė Sėcėlėjė, a tēpuogė daug mažėsniū (žīmesnės Elbas, Kaprė salas). Šiaurie šalės remas i Alpiu kalnus, kor tor robežio so Prancūzėjė, Šveicarėjė, Austrėjė ė Sluovienėjė. Italėjes terėtuorėjuo tēpuogė īr ė dvė liousas valstībės: San Marėns ė Vatikans.

Italėjė īr garsė sava vėrtovė, maduom ė dėzaino, drabožiu pramuonė, arkitektūra, meno, mozėka ė kāp poikė vėita torėzmou. Italėjė priklausa labiausē ėšsėvīstiusiu svieta pramuonėniu valstībiu gropē G8.

Istuorėjė

Onkstīvuojė istuorėjė ė Vėdoromžē

Italėjės istuorėjė musintas īr svarbiausė vėsū vagol Vėdoramže jūr ėšsidiestiusiū šaliū koltūrėnem ė socialėnem vistimous. Pu dėdžiuoses Graikėjes, etruskū cėvėlėzacėjes ė ipatinga Ruomas imperėjes, katra dominava ton pasaule posie kelės šimtmetiū , ateje vėdoramžiū humanizmos ė Renesansos, toleu formaves Euruopas filosofėjė ė mens. Ruomas mieste īr bene patīs ispudingiausė baruoka paminklā.

Naujėjē laikā

XVI a. dėdžioujė Italėjes dalie isitvėrtėna ėspanā, o pu 1701-1714 m. Austrėjes Habsborgā.

Nu XVIII a. pabaiguos Italijuo prasidiej judiejiems už nacionalin' išsivadavėm ė terituorėne susiskaidīma likvėdavėm (Risordžimento). XVIII a. pabaiguo – 1814 m. Italėjė bova Napoleuona Prancūzėjes valdžiuo. 1814-15 m. Vienas kongresos Italijuo atkūrė feodalėnes-absoliutines monarchėjes. Kuovā už Italėjes suvienėjėm vadovava karbonarā, „Jaunuoji Italėjė“ ė kėtas organizacėjes.

1859 m. Austrėjė netek Lombardėjes, katra bova prijungta pri Sardinėjes. Iki 1860 m. pabaiguos Italėjes terituorėj praktėškā bova apjungta aple Sardinėjes karalīst' (nu 1861 m. – Italėjes karalīst'). Pagrindinis Italėjes susivienėjėma architekts bova Camillo Benso di Cavour, Viktuora Emanoele ministros. Pati Ruoma dar dešimtmetiou lėka puopiežiū valdžiuo ė Italėjes karalīstes dalim tapa tikta 1870 m. rugsiejo 20 d., galotėne Italėjes susivienėjėma dėin. Puopėžems lėka Vatikans, svarbuoss anklavs, iš visū pusiū apsopts Italėjes (Ruomos miesta).

Benita Musolėnė fašėstėnė dėktatūra (1922-1943) užguob Etijuopėjė (1935-1936) ė Albanėjė (1939). Sodariosė karėn sąjung su Vokietėjė ė Japuonėjė, 1940 m. Italėjė istuoj i Untruj pasaulin' kār ė anū pralaimiej. 1945 m. pasipriešėnėma judiejėma ė onglū bei amerikietiū pajėgū Italėjė bova išlaisvinta. 1946 m. referendums dėl monarchėjes pasibaig Italėjes respublikas paskelbėmo ė naujuos konstitucėjes prijėmėmo. 1948 m. sause 1 d. Karalėškuoses šeimuos narē bova išsiūstė i trėmti dėl anū rišiū su fašistėnio rėžėmo, ė grīžt i šal' anims leista tikta 2002 m.

Pu Untruoje pasaulėne kara puolitinie arenuo dominavakrikščiuoniū demokratų partėjė, katra 1945-1981 ir 1987-1992 m. formava viriausībes. Didėlis korupcėjes augėms vėsūs valdžiuos sluoksniūs privėd pri rinkėmū sistemas pakeitėma. 1993 rugpjūte 4 d. prijimts naus parlamėnta rinkėmū istatīms.

Italėjė bova tarp NATO ė Europuos Sajunguos isteigusiū valstībiū, 1999 m. isīved eura. lopai aha aha aha aha

Puolėtėnė sėstema

Valstībės fuorma - demuokratėnė respoblėka su dvėjū paluociu parlamėnto (Parlamento), renkamo 5 metam.

Prezidėnts īr renkams 7 metams ėr īr valstībes vaduovs. Anū renk parlamėnts bėndramė puosėdie su nedėdėlio skaitlio regijuonū atstuovū. Prezidėnts skėr premjiera, katras siūla kėtus mėnėstrus (formalē ivardėnamė prezidėnta). Mėnėstrū tarība (daugiausē, bet nebutėna susidedūntė ėš parlamėnta nariū) tor torietė pasitėkiejėma (Fiducia) abijūs parlamėnta paluociūs.

Parlamėnta paluocē renkamė vėsuotiniūs ė tėsiuoginiūs rinkėmūs mėšrė mažoritarėnė i proporcėnė sistemo. Vagol 1993 m. prijimtus istatėmus, Italėjė tor vėinmandates apīgardas 75% vėitū parlamėntė. Lėkusius 25% ožjėm proporcėnė sistemo išrinktė depotatā. Atstuovū paluocē tor 630 nariū. Šalėp 315 renkamū nariū. Senatou prėklausa bovė prezidėntā ėr kai korėj kėtė asmenīs, paskėrtė iki givuos galvuos pagal speceles konstitucėnes nuostatas. Abejė paluocē renkamė 5 metams, bėt gal būtė paleistė onksčiau laika. Istatimū pruojėktā gal kėltė ėš abijū paluociu ėr tor būtė prijimtė daugumuos abijūs paluociūs.

Italėjes teisėnė sistema remas Ruomas teisė, modifikouta Napoleona kodeksa i vėlesniū statutu. Konstitucinis cūds(Corte Costituzionale) sokorts pu II Pasaulėne kara.

Admėnėstracėnis soskėrstīms

Italėjė dalėnama i 20 regijuonū (5 iš anū ipatingėjē), 95 provincėjes ė 8092 komunas (bendruomenes). Regijuonā (ipatingėje pažimietė žvaigždele):

• Abrocā(Abruzzo)
• Auostas slienis (Valle d'Aosta)*
• Apulėjė (Puglia)
• Bazilikata (Basilicata)
• Emilėjė-Romanėja (Emilia-Romagna)
• Friulis-Venecėjė-Džiulėjė * (Friuli-Venezia-Giulia)
• Kalabrėjė (Calabria)
• Kampanėjė (Campagna)
• Lacėjos (Lazio)
• Ligūrėjė (Liguria)
• Lombardėjė (Lombardia)
• Amrkė (Marche)
• Muolėzė (Molise)
• Pjemuonts (Piemonte)
• Sardinėjė (Sardegna) *
• Sicilėjė (Sicilia) *
• Toskana(Toscana)
• Trentins-Alto Adėdžė (Trentino-Alto Adige) *
• Umbrėjė (Umbria)
• Venecėjė (Veneto)

Geografėjė

Italėjės pagrinds īr ėlgs, i aulin bat panašos Apneninū posiasalis, katras išsīkėš i Vėdoržeme jūr, kor karto su Sardinėjės ė Sicilėjes saluom atskėr Vėdoržeme jūras dalis: Ligūrėjes jūr, Juonėjes jūr ė Adrėjės jūr. Jūras pakrantes ilgis sudara 7600 km. Italėjė priskėrama Pėitū Euruopā.

Šalėis ilgis iš šiaures i pėitūs sudara aple 1140 km. Italėjė daugiause īr kalnū šales. Apeninū kalnā (aukščiausis tašks - Korna vėršukaln' 2914 m.) sudar posiasale pagrind, einunt i šiaures vakarūs iki susijungėma su Alpiem, kalnagobrio, katras „uždara" Italėj iš šiaures. Čė īr Auostas, Fiemes ė Gardenas tarpukalniū slienē ė dėdėlė aliuvėnė līgoma, vadėnama Po-Venecėjes līgomo, per katro tek Po opė i anuos pagrėndėnē intakā iš Alpiū, Apeninū ė Dolomitū.

Aukščiausia šalėis vėršukalnė īr Monblans (Monte Bianco) unt sėinas su Prancūzėjė (4810 m. vėrš jūras līge), nuors Italėjė dažniau siejama su sava garsiauses ognėkalnes: šiou meto mėigtontio Vezuvėjo ė baise aktīve Etna, tep pat žīmos īr Stuombole ognėkalnis.

Ėlgiauses opes (km):

• Po - 668
• Adėdžė - 410
• Tibros - 405

Dėdliausė ežerā (km²):

• Garda - 370
• Madžuorė - 212
• Kuoms - 146

Bėndra Italėjės sausumuos sėina sudara 1932,2 km. Italėjė rėbuojas su Prancūzėjė (488 km.), Šveicarėjė (740 km), Austrėjė (430 km) i Slovienėjė (232 km). Italėjės terituorėjė vėdou tep pat rėbuojas su San Marino (39 km) ė Vatikano (3,2 km).

Klimats - Vėdoržeme jūras (mediteraninis), Sicilijuo - subtruopinis. Vėdotėnė sause temperatūra nu 0 iki 12 °C, lėipas 20-28 °C, krėtolē daugeusē žeim (600-1000 mm per metus, kalnūs vėituom vėrš 3000 mm).

Naudinguoses iškasenas: lauk špatā, marmors, pemza, pocuolans, akmens droska. Pagal energetikas ė rudū išteklius tarp OECD šaliū biednesnė tikta japuonėjė.

Užterštoms: Milanė iregistrouts vėins aukščiausiū sieruos dioksida kiekiū pasaulie; Po opė kuožn met „išmet" i jūr aple 250 t. arsena.

Augalėjė - tipėškė plačialapē ė spėgliuočiū mėškā prieškalnies. Labiausē paplėtė medē: oužols, boks, kaštuons, europinis maumedis, italėškasis kiparisos, italėškuoji pošes (pinėjė).

Givonėjė: žvierė, gemžė, strina.

Aukščiausia užtvanka: Vajontas 265 m.

Ėlgiausis geležinkėlė tunelis: Simpluons 19,8 km (jung Šveicarėj su Italėjė).

Ekonuomika

Italėjė tor diversout pramonėn ekonuomėk su panašė bėndro apimtīm ė skaičioujint vėinam giventojou kaip ė Prancūzijuo i Dėdžioujė Britanijuo. Italėjes kapitalistėnė ekonuomika išlėikt pasidalėnus i Šiaurė, dominoujam prėvataus sektoriaus, i mažiau išvīstītūs žemes ūkio besiremūnčius Pėitūs su 20% bedarbīstes.

Pagrėndėnes pramuones šakas: mašinū gamība, metalurgėjė, chemėjes ė naftas chemėjes pramuonė, lėngvuoji ė maista pramuonė. Italėjė īr vėina stombiausiū mašinū, dvėratiū i mopiedū, traktuoriū, skalbėma mašinū ė šaldituvū, radėjelektuorėnkas, pramuones irangas, plieniniū vamzdžiū, plastmasiū ė dėrbtėne pluošta, mašinū padungū, i tep pat gatavū rūbū i odėnes avalīnes, makaruonū, sūre, alīvū aliejaus, vīna (pėrma vėita pasaulie pagal eksport), vaisiū ė pomėduorū konservū gaminttuojū ė eksportoutūjū pasaulie.

Demografėjė

Italėjė īr ketvėrta valstībė Europuo pagal gīventuojū skaičio, anuo ganietėna didėlis gīventuojū tankis, nuors gīventuojā pasiskėrstė netolīgē.

Vėinamė kvadratėnem kiluometrė vėdotėnėška gīven 190 žmoniū, bet kai kuriūs regijuonūs pu kelis kartus daugiau. Žīmē mažėsnis gīventuojū tankoms pijtinie dalie (Bazilikatuo vos 66 gīv./km². Rečiausē apgīvendints īr Auostas slienis - 36. Dėdžiausiuos saluos - Sicilijuo ė Sardinijuo atitinkama 198gīv./km² ė 63gīv./km².

Nu aštoundešimtūjū XX a. metū padidieje imigracijėjė iš Albanėjes, šiaures Afrikas šaliū, daugiausia ėiškont darba. Šalie gīven aple 1,2 mln. užsėniečiū.

72% gīventuojū gīven miestūs. Pastebėma kelėmuos iš miestū cėntrū i priemiesčius tendencėjė.

Gīventuojā rokounas ivaires italū kalbuos dialektas i mažumū kalbuom. Šalėp italū kalbuos atskėrūs regijuonūs oficialiuom laikuomas i vokietiū, prancūzū, ladinū ė slovienū kalbas. Be tuo da kelės mažumū kalbas tor speciali statos: albanū, kataluonū, kroatū, provansalū, oksitanū ė sardū.

91% gīventuojū īr katalėkā, dar īr pruotestantū ė judiejū. Tarp imigrantū daug īr musulmuonā (aple 250 000).

Koltūra

Koliziejos

Italijuo īr ėšlėkė nemažā senū žimiū pastatū Romuo: Koliziejos, Ruomas foroms, Penteuons, Angela pėles, Šv. Petra bazilika, Šv. Muorkaus bazilika (Venecėjė), Monreales katedra (Sicilėjė). Antikinis miests „Pompiejė" atkats i lonkoms turistū.

Italėjė tēpuogi īr ižimi sava dailininkas, arkitektas, kompozitores ė rašītuojes.

Italėjes švėntes

Italėjes valstībėnes švėntės:

Švėntė	Data	Pavadėnėms italū ruodo
Naujėje metā	sause 1 d.	Capodanno
Trīs karalē	sause 6 d.	Epifania
Velīkū sekmadėinis	data kėlnuojama	Pasqua
Velīkū pėrmadėinis		Lunedì di Pasqua
Išsivadavėma dėina	balonde 25 d.	Liberazione
Darba žmoniū dėina	gegužies 1 d.	Festa del Lavoro
Respublikas dėina	bėržele 2 d.	Festa della Repubblica
Ferragosto	rugpjūte 15 d.	Assunzione or Ferragosto
Vėsė Šventėjē	lapkrėte 1 d.	Ognissanti
Nekaltasis Prasidėjėms	groude 8 d.	Immacolata Concezione
Kaliedas	groude 25 d.	Natale
Šv. Stepuons	groude 26 d.	Santo Stefano

Spuorts

Italijuo populiariausia spuorta šaka īr futbuols. Nacionalėnė Italėjes komanda īr daugkartėn pasaule ė Euruopas čempijuonė. 2006 m. ketvėrt kart ėškovuoj pasaule čempijuonū tėtulus. Italėjes futbuola komandas taipuogi īr vėinas stėpriausiū ė turtingiausiū pasaulie. Italėjes komanda AC Milan 2007 m. laimiej UEFA Čempijuonū līg.

Be futbuola Italijuo populiarios īr ė krepšinis, regbis, dvėratiū spuorts, Formoles 1 lenktīnes.

Nuokalbas

• Italia.it Oficialos turizma poslapis
• prezidėnta poslapis
• Parlamėnta poslapis
• Informacėjė aplė šali, gīventuojūs, švėitėma

Žemīnā

Antarktėda | Afrėka | Australėjė ėr Okeanėjė | Azėjė | Euruopa | Pėitū Amerėka | Šiaurės Amerėka

Euruopa

Airėjė | Albanėjė | Andora | Armienėjė | Austrėjė | Azėrbaidžians | Baltarosėjė | Belgėjė | Bosnėjė ėr Hercuogovėna | Bulgarėjė | Čekėjė | Danėjė | Estėjė | Graikėjė | Grozėjė | Islandėjė | Ispanėjė | Italėjė | Jongtėnė Karalīstė | Joudkalnėjė | Kėpros | Kroatėjė | Latvėjė | Lėnkėjė | Lichtenštėins | Lietova | Lioksemborgs | Malta | Moldavėjė | Muonaks | Nīderlandā | Norvegėjė | Portugalėjė | Prancūzėjė | Romonėjė | Rosėjė | San Marins | Serbėjė | Slovakėjė | Slovienėjė | Soumėjė | Šiaurės Makeduonėjė | Švedėjė | Šveicarėjė | Torkėjė | Okraina | Vatikans | Vengrėjė | Vuokītėjė