Pereiti prie turinio

Vatikans

Straipsnis ėš Vikipedėjės, encikluopedėjės žemaitėškā.
Santa Sede
Stato della Città del Vaticano
Vatikana vieleva Vatikana gerbs
Vatikana vieleva Vatikana gerbs
Valstībėnis gimnos: Vatikana gimnos
Vatikans žemielapie
Valstībėnė kalba luotīnu kalba
Suostėnė Vatikans
Dėdliausis miests Vatikans
Valstībės vaduovā puopīžios Prancėškos I
Vaduovs
Angelo Cardinal Sodano
Valstībės sekretuorios
Pluots
 - Ėš vėsa
 - % ondėns
 
0,44 km² (191)
0%
Gīventuoju
 - 2005 m. lėipa (progn.)
 - Tonkoms
 
932 (191)
2118,18 žm./km² (3)
BVP
 - Ėš vėsa
 - BVP gīvėntuojou
netaikuoma
0,00 mlrd. $ (N/A)
0,00 $ (N/A)
Valiota Eurs (€)
Čiesa zuona
 - Vasaras čiesos
UTC +1 (CET)
UTC +2 (CEST)
Naprīgolnoms
Pasėrašīta
Laterana sotartīs
1929 vasarė 11
Interneta kuods .va
Šalėis tel. kuods 379
Švėnta Petra aikštie Vatikanė

Vatikana Miesta Valstībė (Vatikans, čiesās da vadėnams Švėntoujo Suosto) - miests-valstībė, asontė Italėjės suostėnės Ruomas vakarėniam šmuotė, ont Vatikana kalvuos, puopīžiaus rezėdencėjė.

Vatikana pėlėitībė tor aplė 350 žmuoniū.

Nuors Vatikans īr vėina mažiausiū valstībiu svietė, bat ons tor sava gvardėjė, pėnėngus, pašta žėnklus ė kėtus valstībē būdėngus atrėbutus. Vatikana pasėdėdžiavėms - Švėntuojė Petra bazilėka, laikuoma dėdlingiausė ė fainiausė svieta katalėku bažnīčė.

Senuobie ont Vatikana kalvuos, kor daba isėkūrus valstībė, stuoviejė Nerona cirks. Valdont tam imperatoriou cirka terėtuorėjuo bova nukrīžiouts pėrmasis puopīžios - Šv. Petros. Pu katra čiesa krėkštiuonē tuo vėituo pabūdavuojė bažnīčė, a praejos 250 metu imperatuorios Konstantėns ont apaštala Petra kapa pastatė dėdlinga bazilėka.

Ligė XIX omžiaus Vatikans nabova puopiežiu rezėdėncėjė, bat XIX omžiou dėdlesnė dali puopiežiaus žemiu atiemė naujē susėkūrus Italėjės valstībė. 1870 metās kumet Ruoma bova prijongta pri Italėjės, puopīžiaus valdas da labiau somažiejė. Kadongė puopiežē bova tō nepatenkintė, anėi ragėna boikotoutė Italėjės valstībė, vuo tō patio čieso faktėškā valdė Vatikana.

1929 metās puopīžios Pijos XI pasėrašė Laterana sosėtarėma, katrō remontės oficēlē bova sokorta liousa Vatikana valstībė.

Valstībės sontvarka īr absuoliutėnė muonarkėjė (teokratėjė). Puopīžios tor aukštiausė īstatīma leidomojė, vīkdomujė ė teismėnė galė. Draugom ons īr ė Ruomas Katalėku bažnīčės galva. Puopiežio renk ligė gīvuos galvuos kardėnuolu tarība.

Dabartėnis Vatikana vaduovs īr puopīžios Prancėškos I.

  • Valstībėnės kalbas īr luotīnu ė italu.
  • Pluots: 0,44 km² (191)


Žemīnā

Antarktėda | Afrėka | Australėjė ėr Okeanėjė | Azėjė | Euruopa | Pėitū Amerėka | Šiaurės Amerėka

Euruopa

Airėjė | Albanėjė | Andora | Armienėjė | Austrėjė | Azėrbaidžians | Baltarosėjė | Belgėjė | Bosnėjė ėr Hercuogovėna | Bulgarėjė | Čekėjė | Danėjė | Estėjė | Graikėjė | Grozėjė | Islandėjė | Ispanėjė | Italėjė | Jongtėnė Karalīstė | Joudkalnėjė | Kėpros | Kroatėjė | Latvėjė | Lėnkėjė | Lichtenštėins | Lietova | Lioksemborgs | Malta | Moldavėjė | Muonaks | Nīderlandā | Norvegėjė | Portugalėjė | Prancūzėjė | Romonėjė | Rosėjė | San Marins | Serbėjė | Slovakėjė | Slovienėjė | Soumėjė | Šiaurės Makeduonėjė | Švedėjė | Šveicarėjė | Torkėjė | Okraina | Vatikans | Vengrėjė | Vuokītėjė