Jongtėnė Karalīstė

United Kingdom of Great Britain and Northern Ireland
Jongtėnės Karalīstės vieleva Jongtėnės Karalīstės gerbs
Valstībėnis gimnos: Jongtėnės Karalīstės gimnos
Valstībėnė kalba	onglu
Suostėnė	Luonduons
Dėdliausis miests	Luonduons
Valstībės vaduovā	Karuolis III Karalios Keir Starmer Ministros pėrmėninks
Pluots  - Ėš vėsa  - % ondėns	244 820 km² (76) 1,3%
Gīventuoju  - 2006 lėipa (progn.)  - Tonkoms	60 609 153 (22) 247,57 žm./km² (33)
BVP  - Ėš vėsa  - BVP gīvėntuojou	2005 (pruogn.) 1 869,00 mlrd. $ (6) 30 900 $ (14)
Valiota	Svars sterlėngs (£)
Čiesa zuona  - Vasaras čiesos	UTC+0 UTC+1
Naprīgolnoms Ikorta	1800
Interneta kuods	.uk (.gb)
Šalėis tel. kuods	44

Jongtėnė Dėdliuosės Brėtanėjės ė Šiaurės Airėjės Karalīstė (onglėškā: United Kingdom of Great Britain and Northern Ireland), arbe trompiau Jongtėnė Karalīstė (onglėškā: United Kingdom) īr salū valstībė vakarū Euruopuo.

Jongtėnė Karalīstė sosėskvarmava pu keliu unėjės aktu, ė sosėded ėš Onglėjės, Škuotėjės, Velsa, tēpuogė Šiaurės Airėjės provincėjės ėr keliū smolkesniū terituorėju vėsam svietė. Jongtėnė Karalīstė īr dėdliuojė Brėtu salīna (ėšskīros dėdlė Airėjės saluos šmuota, katra atsėskīrė nu Jongtėnės Karalīstės 1922 m.) Kornvalė grafīstė, isėkūrosė Kornvalė posiasalie, reikalaun savėvaldas, faktėškā īr liousa Mena sala Airėjės jūruo.

Istuorėjė

V-VI o. brėtu salas nukariava onglosaksā. Ligtuolē aple tūkstontmeti salīna apgīvendėnė bova keltu gėntīs: gielā (Airėjės sala), piktā (šiaurėnis Dėdliuosės Brėtanėjės šmuots) ė brituonā (pėitėnis šmuots). Pu 1066 m. nuormanu ožkariavėma pasėbėngė Onglėjės feodalėzacėjės laikuotarpis, šalės palėka sovienīta.

Škuotėjė ėr Onglėjė kāp atskėras vėinėngas valstībės sosėskvarmava X omžiou. Velsos bova valduoms Onglėjės nu 1284 m., vuo Onglėjės karalīstės dalėm patapa 1536 m. Nu 1603 m. Onglėjės ė Škuotėjes karalīstės toriejė vėina karalio, vuo 1707 m. sosėjongė i Dėdliuosės Brėtanėjės Karalīstė. 1801 m. ta karalīstė sosėjongė so Airėjės Karalīstė ė tēp bova ikorta Jongtėnė Dėdliuosės Brėtanėjės ė Airėjės Karalīstė. 1922 m. 26 Airėjės provincėjės sosėbūrė i liousa Airėjės Valstībė, vuo ėšlėkosės 6 (Šiaurės Airėjė arbe Alsteris) lėka Jongtėnie Karalīstie. Pu šiuo atsėskīrėma valstībė parvadinta i Jongtėnė Dėdliuosės Brėtanėjės ė Šiaurės Airėjės Karalīstė.

XIX o. Jongtėnie Karalīstie pėrmuojuo nutėka indostrēlėzacėjė, šalės palėka svarbiausė pramuonėnė ė jūrėnė galībė svietė. 1815-1914 m. čiesa tarps tonkē vadėnams Pax Britannica (Taika pri brėtu). Sava galībės vėršūnie brėtā ožjiemė 1/4 svieta terituorėjės. Pėrmuojuo X o. posie Jongtėnė Karalīstė nusėlpa pu dvijū svieta vainū. Ontruojė omžiaus posie anuos imperėjė ėšėra, ale patė Karalīstė patapa muodernė ė klestontė Euruopas valstībė. Tēpuogė šalėis itaka cielam svietė ėšlėikt magtīnga - par teisėnės ė puolitėnės sėstemas dėdliuo dalie anū bovosiū kuoluonėju, par literatūra, kalba, mozėka ė spuorta. Onglu kalba īr tonkiausē nauduojama rokunda, vuo gėmtakalbē tuo kalbuo sodara tretė dėdliausė gropė pu kėnu ė prancūzu kalbū.

1973 m. Jongtėnė Karalīstė istuojė i Euruopas Sājonga, ale 2020 m. sausė 31 d. pu breksita ėšstuojė.

Šalėis akuonuomėka īr šešta dėdliausė svietė ė ontra Euruopuo palē BVP. Tor kondoulėnė gėnkla arsenala. Nu pat 1946 m. īr JT Saugoma Tarības pastuovė narie. Prigol Tautū Sandraugā, Euruopas Tarībā, G7, NATO, Akuonuomėnē bendradarbiavėma ė plietruos organizacėjē, AUKUS ė kėtuom organėzacėjuom.

Geuograpėjė

Onglėjuo vīrau kalvuotas līgomas, tėktās šiaurės vakarūs ė šiaurie – kalnoutas vėituobės. Glabna opė – Temzė, glabnė miestā – Luonduons, Bėrmėngems, Šefėlds, Liverpolis, Līdsos, Brėstuolis).

Dėdliuojė dalės Velsa – kalnouta. Aukštiausė vėita – Snoudona vėršūnė (1 085 m vėrš jūras līgė). Glabnos miests ė regijuona suostėnė – Kardifs, esontės pėitėnie Velsa dalie.

Škuotėjės pėitūs ė rītūs vīrau žemomas, vuo vakarūs ė šiaurie – kalnā. Aukštiausė vėita – Ben Nevis kalns (1 343 m). Ans tēpuogė īr ė aukštiausė vėita cieluo Jongtėnie Karalīstie. Glabnė miestā – Edėnborgs, Glazgos, Aberdīns.

Šiaurės Airėjė – kalvuota. Glabnė̄jē miestā – Belfastos ė Deris.

Dėdliausė miestā (2024 m. doumenīs)

	Miests	Regijuons	Gīvėntuoju skaitlios	Luonduons Birmingams
1	Luonduons	Luonduons	7 556 900
2	Birmingams	Vakarū Midlandsos	984 333
3	Liverpolis	Šiaurės Vakarū Onglėjė	864 122
4	Notinghams	Rītū Midlandsos	729 977
5	Šefėlds	Jorkšīrs ė Hambersaids	685 368
6	Brėstuolis	Pėitvakariu Onglėjė	617 280
7	Glazgos	Škuotėjė	591 620
8	Lesteris	Rītū Midlandsos	508 916
9	Edėnborgs	Škuotėjė	464 990
10	Līdsos	Jorkšīrs ė Hambersaids	455 123

Adminėstracėnis soskėrstīms

Jongtėnės Karalīstės žemielapis

Jongtėnė Karalīstė sosėded ėš 4 kraštū:

• Onglėjė (Luonduons)
• Škuotėjė (Edėnborgs)
• Velsos (Kardėfs)
• Šiaurės Airėjė (Belfasts)

Onglėjė skėrstuoma i 9 regijuonus:

• Juorkšīrs ė Hambersaids
• Pėitrītiu Onglėjė
• Pėitvakariu Onglėjė
• Rītū Onglėjė
• Rītū Mėdlandsos
• Šiaurės Onglėjė
• Šiaurės Vakarū Onglėjė
• Vakarū Mėdlandsos

Kuožnos regijuons skėrstuoms i grafīstės. Atskėrā da ėšskėrams Dėdlīsės Luonduons.

Škuotėjė īr soskėrstīta i 32 grafīstės, Velsos – i 22 terituorėjes, vuo Šiaurės Airėjė – i 24 savėvaldībės, 2 miestus ė 6 provincėjės.

Akuonuomėka

Jongtėnė Karalīstė - vėina ėš septīniū pažongiausiu pramuonėniu šaliū. Be pramuonės valstībē dėdlē svarbės kuomercėniu paslaugū, banku, laivības ė kėtas speras. Ūkėnė veikla koncentrouta dėdliūsius svieta masta kuoncernus ė bankūs.

1990 m. Dėdliuojė Britanėjė ėšgava 92 mln. t naptuos ė ožiemė pėrma vėita Euruopuo. Ale kūlė ongliū ė gelžėis rūduos atsargas senk, diutuo kāp ė kėtas žalevas anas tenk isivežtė ėš kėtū šaliū. Šalės siekmėngā parēn pri atsėnaujėnontės energetėkas.

Valstībė īr tarp 6 pėrmaujontiu šaliū vagol plėina ėšlīdėma. Ana tam tor īpatėngā palonkės sālīgas. Dėdliausė plėina līdėma cėntrā īr Rītū Onglėjuo ė Vėdorė Škuotėjuo. Dėdliuojė Britanėjė niekam Euruopuo nenusileid vagol spalvuotūjū metalū ėšlīdėma, ale dėdliuojė aliomėnė, varė ė alava dalės īr atvežama ėš kėtū kraštū. Dėdliausės dėrbīklas dėrb Luondonė, Birmingemė, Brėstolie.

Klimats

Jūrėni klimata skvarmoun vīraujontės pernašas ėš Atlanta ė Brėtū salas gaubūnti Šiaurės Atlanta šėltuojė sruovie. Vėdotėnė metėnė temepratūra - 8 - 11 laipsniu. Žėimas gan šėltas, driegnas. Pot gūsingė viejē, vuo tėrštas mėglas īr vėsus metus.

Šaltiausė mienėsė vėdotėnė temperatūra vėsumet teigama. Ale isėvīravos šiaurėniem uora masiem Škuotėjuo žėima uors atšal ligė -18 laipsniū. Snėigt vėsuo saluo, ale Škuotėjuo snėigs ėšsėlaika aplė 1 - 1,5 mien., vuo Onglėjės pėitūs ne ėlgiau kāp nedielė, diutuo žuolie tėn žalioun vėsus metus. Pavasaris ė roudou ėlgė, viejoutė, driegnė ė žvarbė. Vasaras viesės, vėdotėnė temperatūra 2-3 laipsnēs žemesnė nego tuoliau žemīnė esontiuos srėties. Krėtoliū ėškrīnt per vėsus metus, bet vakarėnie saluo dalie žėima anū būn dvėgobā daugiau nekāp vasara. Šalėis vakarūs driegna, diutuo tėn bluogiau aug javā.

Glabna Onglėkuonu bažninčės švėntuobė - Kentenberė katedra

Žmuonis

Aplė 81 % Jongtėnės Karalīstės žmuoniū īr onglā, da gīven škuotu (aple 9,2 %), airiu (aple 2,4 %) ė kėtū tautībiū žmuoniū. Valstībie dėdlē aktoalės naciuonalėnes biedas. Nėkāp nerimst sosėriemėmā Šiaures Airėjuo terp katalėku ė pruotestantu, katrėi tesas jau ėlga čiesa. Nu XIX o. vėdorė prasėdiejė masėnė emigracėjė ėš Brėtanėjės i Australėjė, Kanada, JAV, vuo pu Ontruos svieta vainuos i Dėdliouj Britanėj kuožnās metās atvīkst daug imėgrantu ėš vėsa svieta, pu 2004 m. kumet i Euruopas Sājonga istuojė naujas narės ėš rītėnė Euruopas šmuota, i Jongtėnė Karalīstė atvīkst vės daugiau emėgrantū ėš naujūjū ES šaliū, tamė tarpė daug lietoviu ė žemaitiu. Mastā jiemė mažietė tėk šalē ėšstuojos ėš ES.

Onglu kalba prigol germanu kalbū gropē. Ana īr populēriausia kalba svietė. Škuotā tor sava kalba, katra īr ėšlaikiosė senuosės gielu kalbuos elėmėntūs ė patīros skandėnavu kalbū itaka. Diutuo škuotu kalba geruokā skėras nu literatūrėnės onglu kalbuos.

Jongtėnė Karalīstė pasėžīm i tou, ka per 80% anuos prietėliū gīven miestūs ė vuos 2% tedėrb žemės ūkie. Aplė 40% miestūs gīvenontiu prietėliū gīven 8-niuos santalkuos' - aglomeracėjuos, ėš katrū kuožnuo gīven per milijuona prietėliū. Daugiausia Luondonė - aplė 14 mln.

Nu sena kraštė gīvoun prėvaluoma 5-12 metū vakū muokīma sėstema. Šalie prestižiškiausė īr Oksfuorda, Kembrėdža ė Mančesterė universitetā.

Koltūra

Iš Dėdliuosės Brtanėjės īr kėlė daug vėsam svietė puopulēriū rašītuojū - Vėljams Šekspīrs, Džuordžos Bairuons, Danielios Defo, Džuonatans Svėfts, Valteris Skuots, Čarlzos Dikensos, Bernards Šo, Džuons Guolsvuortis, Džuordžos Oldridžos, Džuona Rouling, Agata Kristi ė daug kėtū.

Jongtėnie Karalīstie prasėdiejė šiolaikėnės mozėkas era, kator pradiejė gropė „The Beatles“. Vieliau daug popolēroma sosėlaukė gropės „Queen“, „Rolling Stones“, „Pink Floyd“ ė daug kėtū.

Brėtū saluos padėrbta daug muoksla ė teknėkas ėšradėmū. Fėzėks Izaoks Niutuons, gara varėklė ėšradies Džeimsos Vats, gelžkelė kūries Džuordžos Stivensuons, bioluogs Čarlzos Darvins, žīmė keliautuojē Džeimsos Kuks, Deivėds Livingstuons, R. Skuots, televėzėjės koriejā R. Vuotsuons-Vats ė Dž. Berds - čė tiktās dalės vėsame svietė garsiū muokslėninku ė vėsė anėi īr kėlėma ėš Brėtanėjės.

Šaltenē

Žemīnā

Antarktėda | Afrėka | Australėjė ėr Okeanėjė | Azėjė | Euruopa | Pėitū Amerėka | Šiaurės Amerėka

Euruopa

Airėjė | Albanėjė | Andora | Armienėjė | Austrėjė | Azėrbaidžians | Baltarosėjė | Belgėjė | Bosnėjė ėr Hercuogovėna | Bulgarėjė | Čekėjė | Danėjė | Estėjė | Graikėjė | Grozėjė | Islandėjė | Ispanėjė | Italėjė | Jongtėnė Karalīstė | Joudkalnėjė | Kėpros | Kroatėjė | Latvėjė | Lėnkėjė | Lichtenštėins | Lietova | Lioksemborgs | Malta | Moldavėjė | Muonaks | Nīderlandā | Norvegėjė | Portugalėjė | Prancūzėjė | Romonėjė | Rosėjė | San Marins | Serbėjė | Slovakėjė | Slovienėjė | Soumėjė | Šiaurės Makeduonėjė | Švedėjė | Šveicarėjė | Torkėjė | Okraina | Vatikans | Vengrėjė | Vuokītėjė