Latvėjė

	Žemīnā
	Antarktėda \| Afrėka \| Australėjė ėr Okeanėjė \| Azėjė \| Euruopa \| Pėitū Amerėka \| Šiaurės Amerėka
	Euruopa
	Airėjė \| Albanėjė \| Andora \| Armienėjė \| Austrėjė \| Azėrbaidžians \| Baltarosėjė \| Belgėjė \| Bosnėjė ėr Hercuogovėna \| Bulgarėjė \| Čekėjė \| Danėjė \| Estėjė \| Graikėjė \| Grozėjė \| Islandėjė \| Ispanėjė \| Italėjė \| Jongtėnė Karalīstė \| Joudkalnėjė \| Kėpros \| Kroatėjė \| Latvėjė \| Lėnkėjė \| Lichtenštėins \| Lietova \| Lioksemborgs \| Malta \| Moldavėjė \| Muonaks \| Nīderlandā \| Norvegėjė \| Portugalėjė \| Prancūzėjė \| Romonėjė \| Rosėjė \| San Marins \| Serbėjė \| Slovakėjė \| Slovienėjė \| Soumėjė \| Šiaurės Makeduonėjė \| Švedėjė \| Šveicarėjė \| Torkėjė \| Okraina \| Vatikans \| Vengrėjė \| Vuokītėjė

Latvijas Republika


Latvėjės vieleva	Latvėjės gerbs

Valstībėnis gimnos: Latvėjės gimnos

Dėdliausis miests

Valstībės vaduovā

Prezidėnts

Mėnėstros pėrmėninks

Pluots
- Ėš vėsa
- % ondėns

64 589 km² (121)
1,5%

Gīventuoju
- 2018
- Tonkoms

1 934 379 (148)
29,95 žm./km² (166)

BVP
- Ėš vėsa
- BVP gīvėntuojou

2018
53,467 mlrd. $ (107)
29 489 $ (52)

Valiota

Eurs

Čiesa zuona
- Vasaras čiesos

UTC +2
UTC +3

Naprīgolnoms

Paskelbta
Pripažėnta
TSRS okupacėjė
Atkorta
Pripažėnta

Nu Rosėjės imperėjės
1918 lapkristė 18
1920 rogpjūtė 11
1940 bėrželė 17
1990 gegožė 4
1991 rogpjūtė 21

Interneta kuods

.lv

Šalėis tel. kuods

371

Latvėjės Respoblėka (latvėškā: Latvija, Latvijas Republika, līviu: Leţmō, Leţmō Vabāmō) - īr šalės Euruopuo, šiaurės rītūs. Latvėjė tor robežio so Estėjė, Lietova, Baltarosėjė ė Rosėjė, Latvėjė tēpuogė īr Baltėjės jūras rītėnie pakrontie. Suostėnė īr Rīnga.

Latvėjės Respoblėka nu 2004 metu gegožės pėrmuos dėinas īr ES narie.

Naciuonalėnē sėmbuolē

Latvėjės naciuonalėnē sėmbuolē īr baltuojė kielė, dvėtaškė Dieva marelė, baltuojė ramonė, ōžuols ė lėipa.

Trompa istuorėjė

Pasėbėngos XIII omžė baltu kuovuoms so vuokītēs, dabartėnė Latvėjės terėtuorėjė pateka terp pėnkiū feodalėniu valstībieliu, katruos sodarė Livuonėjes kuonfederacėjė (da bova vadėnama Livuonėjės uordėno). 1561 metās Latvėjės Vėdžemė ė Latgala bova prijongtas pri LDK, vuo Koršos, Žemgala ė Siela bova sojongtė i Korša konėgākštīstė, katra nūg 1569 m. palėka Abījū Tautū Respoblėkas vasalė. 1629 metās Vėdžemė ė Rīga atėteka Švedėjē, vuo 1721 metās - Rosėjā. 1772 metās pri Rosėjės imperėjės bova prijongta Latgala, vuo 1795 metās Korša konėgākštīstė.

Vuokītėjē kapėtoliavos pėrmuo svieta vainuo ė tebvīkstont pėlėitėnē vainā Rosėjuo, Latvėjė 1918 m. lapkristė 18 dėina paskelbė sava liousībė. XX omžė tretėm i ketvėrtam dešimtmetiūs, Latvėjė bova demuokratėška respoblėka, bat vieliau isivīrava Karla Ulmanė autuorėtarėnis režėms. 1940 metās lėipas 17 dėina bėngės pėrmasā liousībės perijuods.

Ontruojė svieta vainas čieso Latvėjė bova trompā okopouta Vuokītėjės, vieliau ligė pat 1991 metu rogpjūtė 21 dėinuos Latvėjė prigolė TSRS. 2004 m. Latvėjė palėka ES ė NATO narie.

Puolitėnė sėstema

Latvėjuo īr parlamentėnė demuokratėjė. 100 vėitu torontė Seima (latvėškā: Saeima) narē īr ėšrenkamė par vėsoutėnius rėnkėmus. Kadencėjė tronk tris metus. Prezidėnta renk parlamėnts paprasta balsū daugoma ketoriem metam. Prezidėnts gal sava pareiguos būt daugeusē do lėikos. Ons paskėr premjiera, katros formoun vėriausībė.

Dabartėnem Latvėjės seimė daugeusē mandatū tor "Santarvės cėntros" (31) ė "Vėinībė" (20).

Akanuomėka

Latvėjės akanuomėkou duomėniuon paslaugū ė pramuonės sektuorē. Akuonuomėka nuognē aug nū liousoma atgavėma 1991 m. Valstībie notėka keles akanuomėnės krėzis, bat šalės tuoliau vīstuos ė tuobolėn pragīvenėma līgė. Latvėjė aksportoun krūva pruodokcėjės, magtīngiausē prekiaunama so Euruopas Sājongas šalėm.

Transpuorts

Latvėjuo poikē dėrb transpuorta sektuorios. Magtīngė ī oustā, par katrūs perkraunama galībė tranzėta kruovėniu, katrie ēn ėš Rosėjės, Godėjės ė kėtū valstībiu i Vakarū Euruopa. Rīguos uora ousts ī dėdliausės uora ousts palē keliaunīnku skaitlio Baltėjės valstībies.

Geuograpėjė

Latvėjės pluots īr 64 000 kvadratėniu kiluometru. Baltėjės kronta ėlgoms īr 5000 km.

Aukštiausė vėita īr Gaizėnė kalns (311 m), žemiausė vėita īr jūras līgie.

Ėlgiausė Latvėjes opė īr Daugova, Latvėjuo tek 357 ėš 1020 km.

Latvėjės suostėnė īr Rīnga (815 000 gīventuoju). Kėtė dėdesnė miestā īr Daugpėlis, Lėipuojė, Jelgava, Jūrmala, Vėntspėlis ė Rėzeknė.

Svarbiausė Latvėjės oustā īr Ventspėlis, Rīnga ė Lėipuojė.

Admėnėstracėnis soskėrstīms

Glabns straipsnis: Latvėjės rajuonā

Latvėjuo skėramė tuokėi istuorėnē-etnuograpėnē regėjuonā:

Koržemė (Kurzeme);
Vėdžemė (Vidzeme);
Žemgalė (Zemgale);
Latgalė (Latgale);
Aukšžemė (Augšzeme, Sēlija);

Admėnėstracėškā Latvėjė skėrstuoma i 26 rajuonos ė 7 miestos.

Demuograpėjė

Latvėjuo gīven 2,25 mėlėjuonā gīventuoju. Ėš anū 62,1% īr latvē, 26,9% rosā, 3,3% godā, 2,2% okrainėitē, 2,2% lėnkā, 1,2% lietovē ė 2,1% īr kėtū tautībiu žmuoniu. Lietovē tonkiausē gīven šalėp robežiaus so Lietova ė dėliūsiūs Latvėjės miestūs. Lietovē Latvėjuo gīven nūg senuobės. Dėdlis šmuots Lietoviu atsikielė i Latvėjė XIX omžiou, kūmat Latvėjuo vīka ėndostrėlėzacėjė.

Miestā

Glabns straipsnis: Latvėjės miestā

Glabniausė ė dėdliausė miestā palē prieteliu skaitlio īr:

Kėta infuormacėjė

Ofėcēlė kalba: latviu. Dėdlē paplėtos da īr rosu kalba.

99% Latvėjės gīventuoju īr raštėngė.

55 pruocėnta žmoniū īr liuteruonā, 24 pruocėnta Ruomas katalėkā, 9 pruocėnta provoslavā, 12 pruocėntu gīventuoju ėšpažīst kėtas vieras.

Latvėjės valiota īr eurs

Latvėjės interneta kuods īr .lv

Šaltenē

↑ https://web.archive.org/web/20111102080644/http://www.world-gazetteer.com/wg.php?x=&men=gcis&lng=en&des=wg&srt=npan&col=abcdefghinoq&msz=1500&geo=-132

Nūruodas

[1] ttps://web.archive.org/web/20111102080644/http://www.world-gazetteer.com/wg.php?x=&men=gcis&lng=en&des=wg&srt=npan&col=abcdefghinoq&msz=1500&geo=-132

[1]

	Miests	Pluots, km²	Puopolēcėjė		Miests	Pluots, km²	Puopolēcija
1	Rīnga	307,2	709 145	7	Riezeknė	17,48	35 148
2	Daugpėlis	72,48	103 754	8	Valmėira	18,1	27 323
3	Lėipuojė	60	84 411	9	Jėkabpėlės	23	26 468
4	Jelgava	60,1	65 106	10	Uogrė	16	26 167
5	Jūrmala	100	56 130	11	Tukumės	12,9	19 904
6	Vėntspėlis	55,37	42 883	12	Ciesis	19,3	17 844
2009 m. apskaitlēvėmā^[1]