Romunėjė
România | |||||
| |||||
| |||||
Valstībėnė kalba | romunu | ||||
Suostėnė | Bukarėštos | ||||
Dėdliausis miests | Bukarėštos | ||||
Valstībės vaduovā | Klaus Iohannis Prezidėnts
Marcel Ciolacu Ministros pėrmėnėnks
| ||||
Pluots - Ėš vėsa - % ondėns |
237 500 km² (78) 3,0% | ||||
Gīventuoju - 2011 lėipa (progn.) - Tonkoms |
19 599 506[1][2] (49) 82 žm./km² (76) | ||||
BVP - Ėš vėsa - BVP gīvėntuojou |
2006 (progn.) 197,30 mlrd. $ (44) 8 800 $ (71) | ||||
Valiota | Leu | ||||
Čiesa zuona - Vasaras čiesos |
UTC +2 - | ||||
Naprīgolnoms Paskelbta
|
(įvykis Xxxx) 1877 m. gegožė 9 d. | ||||
Interneta kuods | .ro | ||||
Šalėis tel. kuods | 40 |
Romunėjė īr valstībė Euruopuos pėitrītiūs. Tor robežio so Okraina ė Moldavėje šiauries rītūs, Vengrėjė ė Serbėjė vakarūs ėr Bulgarėje pėitūs. Tēpuogė tor nedėdlį pakronti pri Jouduosės jūras. Prigol ES ė NATO.
Istuorėjė
[taisītė | taisītė straipsnė wiki teksta]Seniau Romunėjės vėituo bova Dakėjė, katruo gīvena daku ė traku tautas. Paskiau Dakėjė bova ožkariauta ruomienu imperėjė ė palėka anuos pruovincėjė, vuo vėitėnē gīvėntuojē asėmėliavosė. III-IX o. Ruomas imperėjė Romunėjės žemies galė prarada ė tū čiesū Dakėjė iejė ėš ronku i ronkas ivairiausiuoms tautuoms. Lėgšiuolē romunu kalbuo īr palėkės daku kalbuos sobstrats. Daku kalba bova gėmėnėngesnė baltu kalbuoms nekāp slavu kalbas.
Geuograpėjė
[taisītė | taisītė straipsnė wiki teksta]Koltūra
[taisītė | taisītė straipsnė wiki teksta]Žmuonis
[taisītė | taisītė straipsnė wiki teksta]Šalie gīvėn daug tautū, ale etnėnē romunā sodar dėdliausi šmuota.
Tauta | Gīvėntuoju skaitlios | % |
---|---|---|
Romunā | >19 mln. | 89,5 % |
Vengrā | 1,431,807 | 6,6 % |
Čėguonā | 535,140 | 2,46 % |
Okrainėitē | 61,091 | 0,28 % |
Švabā | 59,764 | 0,28 % |
Rosā | 35,791 | 0,17 % |
Kėtė | 0,8 % |
Žemīnā |
Antarktėda | Afrėka | Australėjė ėr Okeanėjė | Azėjė | Euruopa | Pėitū Amerėka | Šiaurės Amerėka |
Airėjė | Albanėjė | Andora | Armienėjė | Austrėjė | Azėrbaidžians | Baltarosėjė | Belgėjė | Bosnėjė ėr Hercuogovėna | Bulgarėjė | Čekėjė | Danėjė | Estėjė | Graikėjė | Grozėjė | Islandėjė | Ispanėjė | Italėjė | Jongtėnė Karalīstė | Joudkalnėjė | Kėpros | Kroatėjė | Latvėjė | Lėnkėjė | Lichtenštėins | Lietova | Lioksemborgs | Malta | Moldavėjė | Muonaks | Nīderlandā | Norvegėjė | Portugalėjė | Prancūzėjė | Romonėjė | Rosėjė | San Marins | Serbėjė | Slovakėjė | Slovienėjė | Soumėjė | Šiaurės Makeduonėjė | Švedėjė | Šveicarėjė | Torkėjė | Okraina | Vatikans | Vengrėjė | Vuokītėjė |