Italėjė

	Žemīnā
	Antarktėda \| Afrėka \| Australėjė ėr Okeanėjė \| Azėjė \| Euruopa \| Pėitū Amerėka \| Šiaurės Amerėka
	Euruopa
	Airėjė \| Albanėjė \| Andora \| Armienėjė \| Austrėjė \| Azėrbaidžians \| Baltarosėjė \| Belgėjė \| Bosnėjė ėr Hercuogovėna \| Bulgarėjė \| Čekėjė \| Danėjė \| Estėjė \| Graikėjė \| Grozėjė \| Islandėjė \| Ispanėjė \| Italėjė \| Jongtėnė Karalīstė \| Joudkalnėjė \| Kėpros \| Kroatėjė \| Latvėjė \| Lėnkėjė \| Lichtenštėins \| Lietova \| Lioksemborgs \| Malta \| Moldavėjė \| Muonaks \| Nīderlandā \| Norvegėjė \| Portugalėjė \| Prancūzėjė \| Romonėjė \| Rosėjė \| San Marins \| Serbėjė \| Slovakėjė \| Slovienėjė \| Soumėjė \| Šiaurės Makeduonėjė \| Švedėjė \| Šveicarėjė \| Torkėjė \| Okraina \| Vatikans \| Vengrėjė \| Vuokītėjė

Repubblica Italiana


(vieleva)	(gerbs)

Valstībėnis gimnos: Fratelli d'Italia

Valstībėnė kalba Italu kalba⁽¹⁾

Suostėnė Ruoma

Dėdliausės miests Ruoma

prezidėnts

Sergio Mattarella

ministros pėrmėninks Mario Draghi

Pluotībė
— Vėsos 69-a
301 230 km²

Gīvėntuoju
— Vėsė (2005)
— Gīvėntuoju tonkoms 23-a
58 103 033
186,9 žm./km²

BVP
— Bėndros (2005)
— vėinam gīv. 8-a
1 620 454 mln. $
27 700 $

Valiota Eurs

Čiesa zuona CET (UTC+1)

Liousoms
-Italėjės sovėinėjėms 1861

Internets it

Tilipuona kuods +39

(1):atskėrūs regėjuonūs valstībėnės kalbas īr vuokītiu, sluovienu, prancūzu, friuli ė sardu

Italėjė vuo Italėjės Respoblėka īr valstībė Pėitū Euruopuo. Italėjė apjem bata skvarmas posėsali ė dvė dėdlės salas Vėdoržemė jūruo: Sardėnėjė ė Sėcėlėjė, a tēpuogė daug mažėsniū (žīmesnės Elbas, Kaprė salas). Šiaurie šalės remas i Alpiu kalnus, kor tor robežio so Prancūzėjė, Šveicarėjė, Austrėjė ė Sluovienėjė. Italėjės terituorėjuo tēpuogė īr ė dvė liousi valstībi: San Marėns ė Vatikans.

Italėjė īr garsė sava vėrtovė, maduom ė dėzaino, drabožiu pramuonė, arkitektūra, meno, mozėka ė kāp poikė vėita torėzmou. Italėjė prigol labiausē ėšsėvīstiosiu svieta pramuonėniu valstībiu gropē G8.

Istuorėjė

Onkstīvuojė istuorėjė ė Vėdoromžē

Italėjės istuorėjė musintas īr svarbiausė vėsū vagol Vėdoromžė jūruo ėšsėdiestiosiu šaliū koltūrėnem ė socēlėnem vīstėmous. Pu dėdliuosės Graikėjės, etrusku cėvėlėzacėjės ė īpatėngā Ruomas imperėjės, katra domėnava ton svieta posie kėlės šimtmetius, atējė vėdoromžiu humanėzmos ė Renesansos, tuoleu skvarmavės Euruopas fėluosuopėjė ė mens. Ruomas miestė īr bene ispudėngiausė baruoka paminklā.

Naujė̄jė čiesā

XVI o. dėdliuojuo Italėjės dalie isėtvėrtėna ispanā, a pu 1701-1714 m. - Austrėjės Habsborgā.

Nu XVIII o. pabėnguos Italėjuo prasėdiejė kostiejėms ož naciuonalėnė ėšsėvadavėma ė terituorėnė sosėskaidīma likvėdavėma (Risordžimento). XVIII o. pabėnguo – 1814 m. Italėjė bova Napoleuona Prancūzėjės valdiuo. 1814-1815 m. Vienas kongresos Italėjuo atkūrė feodalėnės-absoliotėnės muonarkėjės. Kuovā ož Italėjės sovėinėjėma vaduovava karbonarā, „Jaunuojė Italėjė“ ė kėtas organizacėjės.

1859 m. Austrėjė neteka Lombardėjės, katra bova prijongta pri Sardinėjes. Iki 1860 m. pabaiguos Italėjes terituorėj praktėškā bova apjungta aple Sardinėjes karalīst' (nu 1861 m. – Italėjes karalīst'). Pagrindinis Italėjes susivienėjėma architekts bova Camillo Benso di Cavour, Viktuora Emanoele ministros. Pati Ruoma dar dešimtmetiou lėka puopiežiū valdžiuo ė Italėjes karalīstes dalim tapa tikta 1870 m. rugsiejo 20 d., galotėne Italėjes susivienėjėma dėin. Puopėžems lėka Vatikans, svarbuoss anklavs, iš visū pusiū apsopts Italėjes (Ruomos miesta).

Benita Musolėnė fašėstėnė dėktatūra (1922-1943) užguobė Etijuopėjė (1935-1936) ė Albanėjė (1939). Sodariosė karėn sājonga so Vuokītėjė ė Japuonėjė, 1940 m. Italėjė istuojė i Ontra svieta vaina ė anū pralaimiejė. 1945 m. pasėprėišėnėma kostiejėma ė onglu bei amerėkėitiū pajiegū Italėjė bova ėšlaisvinta. 1946 m. referendums diel muonarkėjės pasėbėng Italėjės respoblėkas paskelbėmo ė naujuos konstitucėjės prijiemėmo. 1948 m. sausė 1 d. Karalėškuosės šeimīnuos narē bova ėšsiūstė i trėmti diel anū rīšiū so fašėstėnio rėžėmo, ė grīžtė i šali anims leista tėktās 2002 m.

Pu Ontruos svieta vainuos puolitėnie arenuo domėnava krėkštiuoniu demuokratu partėjė, katra 1945-1981 ė 1987-1992 m. skvarmava vėriausībės. Dėdlis korupcėjės augėms vėsūs valdiuos slouksniūs privėd pri rinkėmu sėstemas pakeitėma. 1993 m. rogpjūtė 4 d. prijėmts naus parlamėnta rinkėmū īstatīms.

Italėjė bova terp NATO ė Europas Sājunguos isteigosiu valstībiū, 1999 m. isīved eura.

Puolitėnė sėstema

Valstībės skvarma - demuokratėnė respoblėka su dvėjū paluociu parlamėnto (Parlamento), renkamo 5 metam.

Prezidėnts īr renkams 7 metams ėr īr valstībės vaduovs. Anū renk parlamėnts bėndramė puosėdie so nedėdėlio skaitlio regijuonū atstuovū. Prezidėnts skėr premjiera, katras siūla kėtus mėnėstrus (formalē ivardėnamė prezidėnta). Mėnėstrū tarība (daugiausē, bet nebutėna susidedūntė ėš parlamėnta nariū) tor torietė pasitėkiejėma (Fiducia) abijūs parlamėnta paluociūs.

Parlamėnta paluocē renkamė vėsuotiniūs ė tėsiuoginiūs rinkėmūs mėšrė mažoritarėnė i proporcėnė sistemo. Vagol 1993 m. prijimtus istatėmus, Italėjė tor vėinmandates apīgardas 75% vėitū parlamėntė. Lėkusius 25% ožjėm proporcėnė sistemo išrinktė depotatā. Atstuovū paluocē tor 630 nariū. Šalėp 315 renkamū nariū. Senatou prigol bovė prezidėntā ėr kai katrėi kėtė asmenīs, paskėrtė ligė gīvuos galvuos palē specēlės konstitucėnės noustatas. Abo paluocio renkamė 5 metams, bet gal būtė paleistė onkstiau laika. Istatėmu pruojėktā gal kėltė ėš abijū paluociu ėr tor būtė prijimtė daugomuos abijūs paluociūs.

Italėjės teisėnė sėstema remas Ruomas teisė, modifėkouta Napoleona kodeksa i vielesniū statutu. Konstitucinis cūds (Corte Costituzionale) sokorts pu Ontras svieta vainuos.

Admėnėstracėnis soskėrstīms

Italėjė dalėnama i 20 regijuonū (5 iš anū ipatingėjē), 110 provincėjes ė 8092 komunas (bendruomenes).
Regijuonā (ipatingė̄jė pažīmietė žvaiždelė):

Abrocā (Abruzzo)
Auostas slienis (Valle d'Aosta) *
Apulėjė (Puglia)
Bazilikata (Basilicata)
Emilėjė-Romanėja (Emilia-Romagna)
Friulis-Venecėjė Džiulėjė * (Friuli-Venezia Giulia)
Kalabrėjė (Calabria)
Kampanėjė (Campania)
Lacėjos (Lazio)
Ligūrėjė (Liguria)
Lombardėjė (Lombardia)
Markė (Marche)
Muolėzė (Molise)
Pjemuonts (Piemonte)
Sardinėjė (Sardegna) *
Sicilėjė (Sicilia) *
Toskana (Toscana)
Trentins-Alto Adėdžė (Trentino-Alto Adige) *
Umbrėjė (Umbria)
Venecėjė (Veneto)

Geuograpėjė

Italėjės pamats īr ėlgs, i aulin bat panašos Apneninū posiasalis, katras išsīkėš i Vėdoržeme jūr, kor karto su Sardinėjės ė Sicilėjes saluom atskėr Vėdoržeme jūras dalis: Ligūrėjes jūr, Juonėjes jūr ė Adrėjės jūr. Jūras pakrantes ilgis sudara 7600 km. Italėjė priskėrama Pėitū Euruopā.

Šalėis ilgis iš šiaures i pėitūs sudara aple 1140 km. Italėjė daugiausē īr kalnū šalės. Apeninū kalnā (aukščiausis tašks - Korna vėršukaln' 2914 m.) sudar posiasale pagrind, einunt i šiaurės vakarus iki susijungėma so Alpiem, kalnagobrio, katras „oždara" Italėjė ėš šiaurės. Čė īr Auostas, Fiemės ė Gardenas tarpokalniū slienē ė dėdėlė aliuvėnė līgoma, vadėnama Po-Venecėjes līgomo, per katro tek Po opė ė anuos glabnė intakā ėš Alpiū, Apeninū ė Dolomitū.

Aukštiausė šalėis vėršokalnė īr Monblans (Monte Bianco) ont robežiaus so Prancūzėjė (4810 m. vėrš jūras līgė), nuors Italėjė dažniau sėijama so sava garsiausēs ognėkalnēs: šiou meto mėigtontio Vezuvėjo ė baisē aktīvė Etna, tēpuogė žīmos īr Stuombolė ognėkalnis.

Ėlgiausės opės (km):

Po - 668
Adėdžė - 410
Tibros - 405

Dėdliausė ežerā (km²):

Garda - 370
Madžuorė - 212
Kuoms - 146

Bėndros Italėjės sausomuos robežios sodara 1932,2 km. Italėjė tor robežio so Prancūzėjė (488 km.), Šveicarėjė (740 km), Austrėjė (430 km) ė Slovienėjė (232 km). Italėjės terituorėjė vėdou tēpuogė tor robežio so San Marino (39 km) ė Vatikano (3,2 km).

Klimats - Vėdoržemė jūras (mediteranėnis), Sicilėjuo - subtruopėnis. Vėdotėnė sausė temperatūra nu 0 ligė 12 °C, lėipas 20-28 °C, krėtolē daugeusē žėima (600-1000 mm per metus, kalnūs vėituom vėrš 3000 mm).

Naudėnguosės ėškasenas: lauka špatā, marmors, pemza, pocuolans, kūlė droska. Palē energetėkas ė rudū ėšteklius terp OECD šaliū biednesnė tėktās Japuonėjė.

Ožterštoms: Milanė iregistrouts vėins aukštiausiu sieras dijuoksėda kėikiu svietė; Po opė kuožnās metās „ėšmet" i jūra aple 250 t. arsena.

Augalėjė - tėpėškė plačēlapē ė spėglioutiu mėškā prīškalnies. Labiausē paplėtė medē: oužols, boks, kaštuons, euruopėnis maumedis, italėškasis kiparisos, italėškuojė pošės (pinėjė).

Givūnėjė: žvierė, gemžė, strina.

Aukštiausė ožtvanka: Vajontas 265 m.

Ėlgiausis gelžkelė tonelis: Simpluons 19,8 km (jong Šveicarėjė so Italėjė).

Akuonuomėka

Italėjė tor diversout pramonėnė akuonuomėka so panašė bėndro apimtīm ė skaitliounont vėinam gīventojou kāp ė Prancūzėjuo i Dėdliuojė Brėtanėjuo. Italėjes kapitalistėnė akkanuomėka išlėikt pasidalėnus i Šiaurė, dominoujam prėvataus sektuoriaus, ė mažiau ėšvīstītūs žemes ūkio besėremontius Pėitūs so 20% badarbīstės.

Glabnas pramuonės šakas: mėšinu ėšdėrbėms, metalorgėjė, kemėjės ė naptas kemėjės pramuonė, lėngvuojė ė jiedė pramuonė. Italėjė īr vėina stombiausiu mašinū, dvėratiu ė muopiedu, traktuoriu, skalbėma mašėnu ė šaldītovu, radėjelektruonėkas, pramuonės irongas, plienėniu vamzdiu, plasmasiu ė dėrbtėnė ploušta, mašėnu padungū, ė tēpuogė gatavū rūbu i odėnė apava, makaruonu, sūrė, alīvu aliejaus, vīna (pėrma vėita palē eksporta svietė), vaisiu ė pomėduoru konservu gamėntuoju ė eksportoutūjū svietė.

Demuograpėjė

Italėjė īr ketvėrta valstībė Euruopuo palē gīventuoju skaitlio, anuo ganietėnā dėdlis gīvėntuoju tonkoms, nuors gīventuojē pasiskėrstė netuolīgē.

Vėinamė kvadratėnem kiluometrė vėdotėnėška gīven 190 žmoniū, bet kai katrūs regijuonūs pu kelis kartus daugiau. Žīmē mažėsnis gīventuojū tankoms pėitėniam šmuotė (Bazilikatuo vos 66 gīv./km²). Retiausē apgīvendints īr Auostas slienis - 36. Dėdliausės saluos - Sicilėjuo ė Sardinėjuo atėtėnkamā 198gīv./km² ė 63gīv./km².

Nu aštoundešimtūjū XX o. metu padėdiejė imėgracėjė ėš Albanėjės, šiaurės Afrėkas šaliū, tonkiausē ėiškont darba. Šalie gīven aple 1,2 mln. ožrobežiaus žmuoniū.

72% gīventuojū gīven miestūs. Pastebėma kelėmuos ėš miestu cėntrū i prīmiestius tendencėjė.

Gīventuojē rokounas ivairēs italu kalbuos dijalektās ė mažomū kalbuom. Šalėp italū kalbuos atskėrūs regijuonūs oficēliuom laikuomas vuokītiu, prancūzū, ladinu ė slovienu kalbas. Be tuo da kelės mažomū kalbas tor specēlo statosa: albanu, kataluonu, kroatu, provansalu, oksitanu ė sardu.

91% gīventuojū īr katalėkā, da īr pruotestantu ė jodieju. Terp imigrantu daug īr musulmuonā (aple 250 000).

Koltūra

Italėjuo īr ėšlėkė nemažā senū žimiū pastatū Ruomuo: Koliziejos, Ruomas foroms, Penteuons, Angela pėlės, Šv. Petra bazilėka, Šv. Muorkaus bazilėka (Venecėjė), Monrealės katedra (Sicėlėjė). Antikėnis miests „Pompiejė" atkats i lonkoms turistū.

Italėjė tēpuogė īr ižīmė sava dailėninkās, arkitektās, kompozituorēs ė rašītuojēs.

Italėjes švėntės

Italėjės valstībėnės švėntės:

Švėntė	Data	Pavadėnėms italu kalbuo
Naujė̄jė metā	sausė 1 d.	Capodanno
Trīs karalē	sausė 6 d.	Epifania
Velīkū sekma dėina	data kėlnuojama	Pasqua
Velīkū panedielis	data kėlnuojama	Lunedì di Pasqua
Ėšsėvadavėma dėina	balondė 25 d.	Liberazione
Darba žmuoniū dėina	gegožė 1 d.	Festa del Lavoro
Respoblėkas dėina	bėrželė 2 d.	Festa della Repubblica
Ferragosto	rogpjūtė 15 d.	Assunzione or Ferragosto
Vėsė Šventėjē	lapkristė 1 d.	Ognissanti
Nekaltasis Prasėdiejėms	groudė 8 d.	Immacolata Concezione
Kaliedas	groudė 25 d.	Natale
Šv. Stepuons	groudė 26 d.	Santo Stefano

Spuorts

Italėjuo populēriausia spuorta šaka īr futbuols. Naciuonalėnė Italėjes kuomanda īr daugkartėnė svieta Euruopas čempijuonė. 2006 m. ketvėrta karta ėškovuojė svieta čempijuonu tėtolus. Italėjės futbuola kuomandas tēpuogė īr vėinas magtīngiausiu ė baguotiausiu svietė. Italėjės kuomanda AC Milan 2007 m. laimiejė UEFA Čempijuonu līga.

Be futbuola Italėjuo populērės tēpuogė īr krepšėnis, regbis, dvėratiu spuorts, Formolės 1 lenktīnės.

Nūruodas